Bažnyčios vietoje archeologai iš viso ruošiasi atidengti 600 kv. m plotą. Šiuo metu atidengta jau apie 400 kv. m. Pasak projekto vadovės dr. Raimondos Nabažaitės, įsigilinta iki bažnyčios gyvavimo laikotarpio - atidengta truputį žemiau pamatų ir grindų lygio.
Išliko tik bažnyčios pamatai
R. Nabažaitės teigimu, atidengti visą bažnyčios perimetrą ir išsiaiškinti, kokia yra pamatų būklė, tikimasi kitąmet.
„Sieksime surinkti kiek įmanoma daugiau architektūrinės apdailos, interjero, eksterjero detalių, kurios leistų atstatant bažnyčią galbūt jas pritaikyti tam tikriems sprendiniams.
Yra išlikę tik bažnyčios pamatai. Nugriovus bažnyčią per antrąjį pasaulinį karą ir ją galutinai demontavus 1946-1947 metais, viskas buvo niveliuota, nurinktos architektūrinės detalės“, - pasakojo R. Nabažaitė.
Pasak projekto vadovės, tyrinėjant pavyko išsiaiškinti skirtingą pamatų lygį. Šiais metais tiriant bokšto dalį pagrindinis archeologų tikslas yra atidengti patį bokštą ir dalį šoninių sienų.
„Pastebėjome, kad pamatai yra kur kas žemiau šventoriaus ir kapų lygio. Kultūrinis sluoksnis stratigrafe rodo didelius suardymus. Tikėtina, kad toje vietoje vyko pagrindinis sprogimas antrojo pasaulinio karo metu. Pamatai yra išjudinti, susidarė didžiulė ertmė, kuri vėliau buvo užpilta plytomis ir kita statybine medžiaga.
Nepavyko aptikti cokolio. Rasti tik vidaus elementai. Rastos dvi vidinės kolonos. Jos leidžia nustatyti, kur tiksliai buvo grindų lygis. Visa atodanga yra susijusi su bažnyčios faze nuo 1706 metų iki 1854 metų gaisro. Po gaisro tie patys bažnyčios pamatai buvo pritaikyti ikikarinės bažnyčios architektūrai“, - sakė R. Nabažaitė.
Didžiausias atradimas
Nors archeologai kol kas daug daiktų neaptiko, labiausiai pasidžiaugta inžinerinio įrengimo atradimu, kuris yra siejamas su 1925 m. bažnyčios šildymo sistemos atnaujinimu.
„Iš istorinių šaltinių žinome, kad dujinis šildymas buvo pakeistas cirkuliuojančiu oro šildymu. Esame aptikę apskritą inžinerinį įrenginį su grindų vidaus kanalu ir grotelėmis, kuris, atrodo, ir buvo naudojamas būtent naujam bažnyčios šildymui. Kaip sistema funkcionavo, sunku spręsti.
Reikės atlikti istorinius tyrimus. Bet visame tyrimų kontekste tai yra naujas, įdomus atradimas. Veikiausiai atidengiant likusią ploto dalį turėtume aptikti ir kitoje pusėje esančią analoginę sistemos ašį. Degimo požymių nėra. Galbūt toje vietoje stovėjo katilas. Pagal plytas tai yra XX amžiaus pradžios radinys“, - tikino archeologė.
Tiriant sluoksnį bažnyčios viduje, po grindimis, archeologams pavyko aptikti XX a. antros pusės monetų, su buitimi susijusių radinių - keramikos, koklių. Tačiau, R. Nabažaitės teigimu, radiniai, išskyrus monetas, nėra susiję su bažnyčios gyvavimo laikotarpiu.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad bažnyčios pamatuose esama pakankamai didelių plytų. Iš istorinių šaltinių žinome, kad pamatai buvo mūryti iš akmenų, plytų ir Gotlando kalkių. Plytos, pagal išmatavimus, XVI-XVII amžiaus.
Vertingas radinys - lango rankena. Būtent to laikotarpio. Randame karsto rankenų. Tąkart tiek įvedant elektrą, tiek šildymo sistemą, buvo pakelti žemiau esantys kapai. Tai yra dokumentuota net to meto vietinėje spaudoje.
Pačiai teko prisiliesti ir prie XVI-XVII amžiaus vokiečių miesto bažnyčios tyrimų. Tikėtina, kad tos plytos atkeliavo iš pirmosios bažnyčios. Anuomet kasinėjant taip pat buvo aptiktas pamatų lygmuo be sienų likučių. Galima daryti prielaidą, kad plytos buvo išrinktos ir panaudotos bažnyčios statybai“, - sakė R. Nabažaitė.
Archeologams taip pat pavyko rasti vieną grindų plytelės detalę, interjero elementą, tikėtina, lango apvadą. Atrastas 1931 m. įvestos elektros laidas. Rasta ir skalūninės stogo dangos, kuri rodo, kad po didžiojo gaisro ikikarinė bažnyčia buvo su visai kita stogo danga nei iki tol.
Atliekant tyrimus pavyko aptikti ir didžiojo miesto gaisro liekanų - atrasta daug čerpių, stogo dangos, bažnyčios plytų, stiklo gabalėlių.
Liesti palaikų neketina
Vykdant archeologinius tyrimus archeologai aptiko ir kapų duobių kontūrų, kurie byloja apie pasiektą šventoriaus lygmenį. Projekto vadovė R. Nabažaitė teigė, kad kol kas gilesnių tyrimų vykdyti neplanuojama.
„Jeigu kitų metų rezultatai patvirtintų, kad pamatų būklė yra tinkama statyti bažnyčią ant tų pačių pamatų, tai šių tyrimų siektume išvengti.
Pamatų būklė nėra prasta. Tik tiek, kad skirtingose vietose ji vis kitokia. Prasčiausia situacija toje vietoje, kur buvo bombarduotas bokštas. Visur kitur pamatų būklė pakankamai gera“, - sakė R. Nabažaitė.
Projekto vadovė priminė, kad anksčiau Klaipėda buvo drėgna, kai kuriose vietose buvo nestabilus gruntas. Tad tokiose vietose statant didelius pastatus buvo įrengiamas rostverkas - poliai iki trijų metrų gylio su tam tikra balkių išdėstymo sistema. Ir tik tada ant viršaus buvo statomi mūriniai pamatai.
Informacija
Po Antrojo pasaulinio karo nugriautos Šv. Jono bažnyčios atstatymas - tai ilgai brandinta Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų bendruomenės idėja, kuri pamažu įgauna kūną. 2020 m. Seimo nutarimu paskelbus valstybinės reikšmės projektu, įgautas antras kvėpavimas pradėti konkrečius darbus, kurių pirmieji - archeologiniai tyrimai. Buvusioje Šv. Jono bažnyčios vietoje tyrimus atlieka Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos archeologijos institutas, kurio mokslininkai dar 2006-2016 m. intensyviai tyrinėjo Šv. Jono bažnyčios pirmtakę (XVI-XVIII a.) kitoje Turgaus gatvės pusėje.
Per 2020-2021 m. numatyta įgyvendinti archeologinių tyrimų I etapą - atidengiant tikslinį bažnyčios gyvavimo horizontą: sienų (pamatų) perimetrą, išsiaiškinant pamatų būklę, surenkant išlikusius architektūrinius elementus ir perduodant medžiagą projektuotojams.
