Dabartiniai žemės savininkai panaikino servitutinį kelią, skirtą atvažiuoti prie kapinių, ir išsipylė naują žvyrkelį. Juo neleidžia važiuoti, o į kapines atėjusius žmones tiesiog veja lauk, išplūsta necenzūriniais žodžiais, aiškina, kad tai privati valda.

Iš tiesų, konfliktas jau bene trys metai žinomas rajono savivaldybei bei seniūnijai, Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), evangelikų liuteronų bendruomenei ir net kai kuriems Seimo nariams.

Privačioje žemėje atsidūrusios kapinės turėtų būti atidalintos, tačiau gražiuoju su žemės savininkais institucijoms nepavyksta susitarti, vyksta teismų maratonas.

Artimuosius veja nuo kapų

Laučiuose yra trejos senosios evangelikų liuteronų kapinės ir visos saugomos valstybės. Pirmosios kapinės patenka į privačią valdą, todėl čia palaidotų žmonių artimiesiems kyla problemų lankant kapus. Prie kapinių privažiuoti skirtas servitutinis kelias buvo panaikintas, šalia naujojo, vedančio į kapines ir netoliese esančią sodybą pastatytas ženklas įspėja, kad tai privati valda.

Šalia kapinaičių sukrauti šieno rulonai, žemės ūkio padargai, išpiltos žvyro ir akmenų krūvos.

Tuo tarpu pačiose kapinaitėse, kuriose auga daug medžių ir krūmų, išlikę įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos - Friedricho Stuhlert lieto metalo antkapinis kryžius su kryžmoje iš abiejų pusių išlietais memorialiniais įrašais vokiečių kalba.

Šias kapines lanko keturios šeimos iš Lietuvos ir Vokietijos. Grabupiuose gyvenanti p. Hilda aptvarkyti giminaičių kapų atvažiavo savaitę prieš Motinos dieną. Moterį lydėjo sūnus, tačiau vos jiems pradėjus darbuotis, atskubėjo žemės savininkai iš greta esančios sodybos ir pradėjo šaukti, kad tai jų žemė, kad jie čia nevažiuotų. Ir tai buvo nebe pirma konfliktinė situacija.

Hilda sako, kad jai tiesiog skauda širdį, kai yra ujama iš kapinių, kuriose palaidoti giminaičiai.

Susirašinėjimas tęsiasi keli metai

Dar prieš porą metų apie savo bėdą Hilda išsikalbėjo su buvusia ilgamete H. Šojaus muziejaus direktore, Mažosios Lietuvos istorijos žinove Roza Šikšniene. Prasidėjo raštiškas bendravimas su valstybinėmis institucijomis, besitęsiantis jau kone 3 metus.

Dėl kliūčių lankyti artimųjų kapus 2018-ųjų liepą moteris kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrių. Ir gavo atsakymą, kad kapinės patenka į privatų sklypą, kuriam nustatytas kelias servitutinis, o kapinėms turėtų būti suformuotas atskiras žemės sklypas.

Jau po mėnesio evangelikų liuteronų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis parašė raštą rajono savivaldybei, prašydamas paaiškinti, kodėl formuojant privatų sklypą šios kapinės buvo įtrauktos į jo teritoriją ir kodėl joms nebuvo suformuotas atskiras sklypas. Jis taip pat prašė, kad kapinės kuo greičiau būtų išimtos iš privačios valdos, o artimiesiems sudarytos sąlygos lankyti artimųjų kapus.

Po poros mėnesių NŽT Šilutės skyriuje įvyko posėdis, kuriame svarstytas kunigo R. Šemeklio prašymas. Informuota, kad Šilutės valdybos 1992 m. potvarkiu savininkui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 20,70 ha žemės. Laučių evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės įregistruotos 1997 m. Telefonu buvo bendrauta su dabartine žemės savininke, kuri tąkart sutiko, kad būtų rengiamas formavimo - pertvarkymo projektas, kuriuo kapinynas būtų išskirtas iš privačios žemės.

Tačiau problema nebuvo išspręsta. Praėjusių metų rugpjūtį p. Hilda ir dar trys kapus lankantys žmonės vėl kreipėsi į NŽT Šilutės skyrių, nes nebegalėjo privažiuoti prie giminaičių kapų: gretimoje sodyboje gyvenanti šeimininkė aiškino, kad kelias yra jų nuosavybės žemėje ir juo važiuoti draudžiama.

Jai išsiųstas NŽT raštas, kuriuo pranešta, kad Savivaldybė organizuos procedūrą dėl nuostolių atlyginimo, dėl senųjų Laučių kapinių ir bendro naudojimo kelio išpirkimo iš žemės savininkės.

Bene metus Hilda nelankė kapinių, nenorėdama erzinti žemės šeimininkų ir tikėdamasi, kad bus rastas problemos sprendimas. Tačiau šiemet ir vėl išvaryta moteris nusprendė nebetylėti, ji žada kreiptis į Kultūros ministeriją.

Išvijo net kunigą

Aiškėja, kad situaciją žino ir Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus. Jo žiniomis išspręsti problemą turi NŽT tarnyba, kapinių žemė turi būti atidalinta visuomenės poreikiams.

Seniūnas sakė, kad su žemės savininkais bandyta tartis taikiai, tačiau nepavyko. Jis stebisi, kodėl jie neleidžia atvažiuoti lankyti kapų, nes artimieji tvarko, o ne šiukšlina. Juk radus kompromisą, nenukentėtų nė viena pusė.

Su nesvetingai nusiteikusiais šeimininkais prieš porą metų susidūręs kunigas R. Šemeklis prisimena, jog tai buvo labai nemalonus pokalbis. „Tada ir Seimo narys įsijungė, NŽT Šilutės skyrius, seniūnas. Dabar teismo keliu problema sprendžiama ir laukiame sprendimo“, - komentavo R. Šemeklis

Kunigui gaila, kad vyksta tokie dalykai, nes jei būtų pavykę susitarti geranoriškai, nebūtų jokių problemų. Evangelikų liuteronų parapija turėjo vienintelį prašymą - kad žmonės galėtų privažiuotų prie kapų ir juos tvarkyti. Daugiau pretenzijų nebuvo.
Pernai evangelikų liuteronų bendruomenė šiose Laučių kapinėse buvo numačiusi rengti Kapinių šventę, bet kol problema neišspręsta teisiškai, sprendimą teko atšaukti. Šiemet surengti šventę sutrukdė karantinas. „Jei bus atšauktas karantinas, bandysime susirinkti maldai su žmonėmis, kurių artimieji ten palaidoti“, - sakė kunigas.

Foto: Šilutės naujienos

Kapinės privatizuotos pirmą kartą

Privatizuotų kapinių istorija pašiurpino Mažosios Lietuvos istorijos mylėtojų bendruomenę. Balandžio pabaigoje šiose Laučių kapinėse apsilankė fotografas Kęstutis Zdanevičius, kuris padarė kapinaičių fotoalbumą, o vėliau juo dalinosi savo feisbuko puslapyje.
Jis rašė, kad jo praktikoje tai pirmos privatizuotos senosios kapinės, į kurias neleidžiama atvažiuoti. „Atvyksta žmonės, kurių artimieji čia palaidoti ir iškart ateina naujakuriai <...> ir liepia nešdintis, dar ir policiją kviečia... Juokinga, keista, net nežinau kaip įvardint... Kapai įtraukti į kultūros paveldą, saugomi valstybės, tai nenorom kyla klausimas, kaip kapinės primatuotos žmonėms?

Kitas klausimas: kaip tie veikėjai miega, kai išvaiko žmones, kurie nori žvakutę uždegti ant protėvių kapo? Žemės savininkai sako, kad kelią išsipylė ir nėra ko juo važinėti, bet juk šalia buvo servitutinis kelias, kurį jie panaikino. Argi tai ne nusikaltimas? Ar ne nusikaltimas teršt ūkinėmis šiukšlėmis kapines? Ar ne nusikaltimas neleist žmones į kapus pas artimuosius? Ar ne nusikaltimas, net kunigą iškoneveikt necenzūriniais žodžiais?“ - klausimus bėrė šilutiškis.

NŽT paaiškinimas

Paaiškinti susidariusią situaciją paprašėme Nacionalinės žemės tarnybos.

NŽT praneša, kad piliečiui A. S. Šilutės valdybos 1992 m. lapkričio 23 d. potvarkiu atkurtos nuosavybės teisės į 20,70 ha žemės Laučių kaime kartu su kapinėmis, kurios įregistruotos 1997 m. gruodžio 31 d.

NŽT Šilutės skyrius nusprendė rengti formavimo - pertvarkymo projektą dėl kapinių atidalinimo. 2019 m. gegužę skyrius gavo Savivaldybės administracijos prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio Šusties g. 3, Laučių k. padalijimo formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto rengimo tikslas – šį sklypą padalinti į du, suformuojant naują, kitos paskirties, bendro naudojimo sklypą, apie 0,4000 ha ploto.

NŽT Šilutės skyriaus iniciatyva pernai birželį organizuotas dar vienas susitikimas dėl minėtų kapinių. Jo metu nutarta patikslinti kapinių schemą, su visais suinteresuotais asmenimis suderinti ir teikti Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriui, Šilutės savivaldybėje organizuoti procedūrą dėl nuostolių atlyginimo, dėl nekilnojamųjų vertybių registre įrašytų šių kapinių ir bendro naudojimo kelio išpirkimo iš sklypo savininkės.

Šiemet vasario 10 d. NŽT Šilutės skyriaus kreipėsi į KPD Klaipėdos padalinį dėl schemos derinimo. Atsakymo dar negauta.

„Ši problema sprendžiama jau ne vienerius metus, dėl to NŽT yra susirūpinusi, bet vienos institucijos pastangų ir norų neužtenka, turi būti ir kitų institucijų (tokių kaip KVAD) pritarimas ir Savivaldybės iniciatyva, nes nuo 2020 metų projektas yra jos kompetencija. NŽT nuomone, kadangi minėto sklypo dalį sudaro servitutinis kelias, savininkas turėtų į tai atsižvelgti ir galimybė prieiti ir privažiuoti prie kapinių turėtų būti užtikrinta“, - rašo NŽT atstovai.