Prieš karantiną atrado šeimininką
Ilgą laiką buvo manyta, kad šis pastatas yra bešeimininkis, – prieš kelerius metus jį nuniokojo gaisras, vėliau mirė jame savo būstą įsikūręs vyras.
„Kelerius metus manėme, kad šis sovietmetį veikusio radijo centro techninės stoties administracinis pastatas neturi šeimininko, – jį jau buvome įtraukę į Kretingos rajono bešeimininkių statinių sąrašą. Toje vietoje net 5 aplinkui esantys pastatai – be šio, dar sandėlis, siurblinė, transformatorinė, katilinė – yra įregistruoti vienu adresu ir vienu numeriu – Kluonalių 19A. Tačiau prieš pat karantiną netikėtomis aplinkybėmis atsekėme, kad buvusioji radijo stotis vis dėlto turi šeimininką“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės Statybų skyriaus vyriausioji specialistė Janina Gedvilienė.
Ji patikino, kad jau susisiekta su šio statinio savininku, kuris pasižadėjo pasirūpinti pastatu ir sutvarkyti aplink jį esančią teritoriją.
Radijo centro techninė stotis Kretingoje buvo pastatyta 1975 m., vėliau privatizuota, parduota.
Ketino vystyti gamybą
„Pajūrio naujienų“ žiniomis, buvęs radijo stoties administracinis pastatas priklauso ne Kretingos rajone gyvenančiam Antanui Sabaliui. Pakalbintas telefonu, vyras neslėpė esąs šio pastato savininkas, įsigijęs jį 2005 metais.
„Neseniai sužinojau, kad pastatą vėl nuniokojo, nes nebėra to žmogaus, kuris jį prižiūrėjo. Prošal važiuojantys į teritoriją primeta dar ir kalnus šiukšlių. Planuoju siųsti talkininkus užsandarinti pastatą, iškuopti aplinką, nes pats esu po traumos. Karantinas taip pat jaukia planus“, – kalbėjo pastato savininkas.
Paklaustas, kam ateityje ketina panaudoti šį pastatą, atsakė: „Pirkdamas buvau numatęs vystyti gamybą – atidaryti žuvies cechą. Tačiau situacija stipriai pasikeitė, – kol kas pastatą užkonservuosiu, o vėliau ieškosiu jam pirkėjo.“
Taiko maksimaliausią mokestį
J. Gedvilienė sakė, kad buvusios radijo stoties administracinio pastato šeimininkui, kaip ir kitiems apleistų pastatų savininkams, yra išsiuntusi oficialų raštą, raginantį susitvarkyti. Nereaguojant jų turtui yra taikomas maksimaliausio – 3 proc. – dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Mūsų rajone esančio apleisto turto sąrašas yra labai įvairus: tai – buvę gyvenamieji namai, fermos, sandėliai, daržinės, rūsiai, dirbtuvės, garažai, siurblinės, katilinės. Šios griuvenos ne vien darko kraštovaizdį, kelia pasibjaurėjimą, bet ir yra pavojingi žmonių gyvybėms: jie gali įgriūti, juos niokoja vėtros.
„Kiekvienas griūvantis ar apleistas namas, kaip ir žmogus, turi savo istoriją. Vienų yra keli ar keliolika šeimininkų, kurie išsivažinėję po Lietuvą ar į užsienį ir juos suburti sunku, kitų sutuoktiniai nesusitaria, treti prisipirkę daug turto, tikėdamiesi uždirbti, bet nesugeba jo tvarkyti. Dar kitų dažnai keičiasi šeimininkai. Turi praeiti ne mažiau, kaip vieneri metai, kad naująjį šeimininką vėl galėtume judinti, – šis laikas duodamas, kad žmogus susitvarkyti įsigytą turtą. Būna ir taip: atrodo, paveji nerūpestingą šeimininką, o jis perparduoda turtą, ir vėl sukasi nesibaigianti karuselė“, – kalbėjo J. Gedvilienė.
Vertė neatitinka tikrovės
Savivaldybės atstovė patikino, kad per metus apleistų pastatų savininkams išrašoma apie 200 įvairių raštų: prašymų, raginimų, baudų. Dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo, sakė J. Gedvilienė, Savivaldybė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos negauna grįžtamosios informacijos, ar savininkai drausmingai susimoka paskirtą 3 proc. nekilnojamojo turto mokestį. Ji sakė žinanti, kad nepaklususiems skaičiuojami delspinigiai, ilgainiui įsiskolinimai išieškomi per antstolius.
Tačiau, specialistės žodžiais, nemažai savininkų kasmet susimoka 3 proc. nekilnojamojo turto mokestį, tačiau pastatu nepasirūpina. Paklausta, galbūt tų griūvančių statinių vertė tėra itin maža, J. Gedvilienė atsakė taip nemananti, – jų suskaičiuota likutinė vertė dažnai siekia šimtą ir daugiau tūkstančių eurų. Šeimininkai, norėdami juos parduoti, turi pasirūpinti, kad būtų perskaičiuota reali tų statinių vertė.
Griuvenų – ir aplink Rotušės aikštę
Iš didžiausių šeimininkus turinčių Kretingos miesto piktžaizdžių J. Gedvilienė išskyrė pačiame centre buvusius „Mėguvos“ viešbutį, kavinę „Gelmė“, taip pat – kulinarijos pastatą, kurio viena dalis dabar tvarkoma, o kita – ne.
Vytauto g. Nr. 43A yra griūvanti daržinė, Klaipėdos g., šalia „Norfos“, merdėja taip pat netvarkomas pastatas, Klaipėdos gatvėje griūva buvęs „Laisvės“ fabrikas su daugybe jo savininkų. Kretingos rajone nyksta privatizuotas istorinis Laukžemės dvaras.
„Džiugi naujiena, kad pavyko susiburti per 20 buvusio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato savininkų, kurie pastatą pagaliau sutvarkė“, – tvirtino pašnekovė.
Rajone – 11 bešeimininkių statinių
Šiemet Kretingos rajono bešeimininkių statinių, kurie neturi savininko arba jų savininkai nežinomi, sąraše yra 11 statinių: 5 jų – Kretingos mieste. Tai – 3 statinių griuvėsiai Klaipėdos g., gamybinis pastatas Nemuno g, garažas J. K. Chodkevičiaus g.
Bešeimininkiais taip pat pripažinti šie statiniai seniūnijose: buvusios mokyklos pastatas ir daržinė Raguviškiuose, griuvėsiai Dvaro g. Pryšmančiuose, daržinė ir tvartas Naujo gyvenimo g. Lazdininkuose, bulių ferma Nausodžio kaime.
Atsiradus savininkams, šie iki rugpjūčio 15 d. privalo kreiptis į Savivaldybę ir pateikti dokumentus, paliudijančius jų nuosavybę. Antraip Savivaldybė kreipsis į teismą dėl šių statinių pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo Savivaldybės ar valstybės žinion.
