Savivaldybės administracijos specialistai, pristatydami darbų chronologiją Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams, teigė, kad susidurta su įvairiomis problemomis.

Pavyzdžiui, dalis Bangų g. 11 namo gyventojų nesutiko lengvai atiduoti savo turto visuomenės poreikiams, teko bylinėtis. Vėliau, pradėjus naujo tilto projektavimą, paaiškėjo, kad yra nepalankios geologinės sąlygos, panašiai kaip ir Atgimimo aikštėje. Buvo kreiptasi pagalbos į mokslininkus, kad šie padėtų išspręsti klausimus dėl pamatų atramų tvirtinimo.

„Buvo pateikta išvada, kad reikėtų daryti gręžtinius polius ir stiprinti konstrukciją. Vėliau išryškėjo ir kita problema. Mūsų Kultūros paveldo departamentas ir Visuomenės sveikatos centras paprašė, kad būtų atliktas poveikio aplinkai tyrimas, kas neprivalu daryti, bet buvo inicijuotas tyrimas“, - apie procesą pailginusius niuansus pasakojo Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Pasak jo, buvo ilgai svarstoma, kokias alternatyvas reikėtų pateikti, įvertinti, ar tilto vaizdas neužgoš senamiesčio ir t. t.

Bastionų gatvės ir tilto tiesimo projekte numatyti du etapai. Pirmajame etape darbai numatyti nuo Danės g. iki Dangės upės ir nuo upės iki Gluosnių g., antrajame etape - nuo Gluosnių g. iki Bangų g. Savivaldybės specialistų teigimu, pirmojo etapo procedūros jau baigtos.

Dabar liko parengti ir suderinti poveikio aplinkai ataskaitą. Tai turėtų būti padaryta per ateinančius metus. Iš viso projektas gali atsieiti 15-18 mln. eurų.

„Tolimoje perspektyvoje gal būtų reikalingas, bet šiandien, kai miestas dūsta, pirmos eilės yra Baltijos ir Statybininkų tiltai, kuriems mes neturim pinigų. O 15-18 milijonų mesti ne į patį svarbiausią tiltą yra eiliškumo klausimas“, - suabejojo Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas.

Kol kas sutarta, kad projektą reikia užbaigti, nes į jo rengimą jau investuota nemaža suma, tačiau neskubėti jo įgyvendinti. Buvo atkreiptas dėmesys, kad keičiasi miesto tikslai, todėl labai svarbu žinoti, kam tas tiltas reikalingas.

„Situacija su Bastionų tiltu netenkina nieko, kadangi nemažai lėšų investuota į projektus, buvo numatytas ES finansavimas, o dabar, galima sakyti, esame ant ledo“, - komentavo komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė.

Jos teigimu, vyksta procedūros, kurias reikia užbaigti, tačiau būtina svarstyti, ar statyti tiltą tokį, koks buvo suprojektuotas, ar grįžti atgal ir galvoti, kokio jo reikia iš tikrųjų. V. Dambrauskas replikavo, kad dabar esą tas tiltas būtų „į niekur“.

Alina Velykienė priminė, kad netrukus Lietuva nebebus taip ženkliai remiama Europos Sąjungos, tad ateityje visi stambūs infrastruktūros projektai turėt būti objektyviai ir realistiškai įvertinti, atlikta jų kaštų analizė.