Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Gamtos mokslų katedros profesorė Inga Dailidienė sako, kad vandens lygis irgi yra pagrindinis klimato kaitos indikatorius, ne tik temperatūra. Todėl ir klimato kaitos organizacijos, ir Pasaulinė meteorologijos organizacija labai palaiko vandens lygio stebėjimą visur. Klaipėdoje vandens lygis stebimas jau 119 metų. Patys klaipėdiečiai apie tai žino nedaug, nes vandens lygio liniuotė yra užtvertoje teritorijoje.

Tikrai ne kiekvienas uostamiesčio gyventojas žino, kad Danėje ne tik upės vanduo teka, bet kai būna patvankos iš jūros, į upę atiteka ir jos vanduo. „Danės upe greitai praplaukęs laivas gali sukelti trumpalaikius vandens lygio svyravimus, to nežinant galima pakliūti į keblias situacijas. Specialistai, kurie tyrinėja bangas Danės įplaukoje, remiasi vandens lygio duomenimis. Vandens lygis per dieną upėje gali pakisti iki 60-70 centimetrų, o kartais, jeigu buvo štorminė situacija, vyravo smarkūs rytų vėjai, o paskui vakarų - net visu metru.

Klaipėdoje senoji vandens lygio liniuotė yra žiemos uoste prie 14 krantinės. Ji čia buvo įrengta 1811 metais
Foto: Vakarų ekspresas

Dar tik atliekama žvalgyba

„Pasirodo, pastatyti vandens lygio liniuotę nėra taip paprasta, kaip galvojau. Prireikė konsultacijų. Norėtųsi, kad ir visuomenė galėtų suprasti, ką ji rodo, ir kad būtų tinkama buriuotojams, laivelių savininkams, mokslininkams. Norisi rasti viduriuką, kad ji visiems tiktų“, - sakė biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“, administruojančios uostamiesčio vandenis, vandens kelio Danėje administratorius Deivis Bilkštis.

Tokios liniuotės būna įvairaus dizaino ir įvairių gradacijos principų. Kokį principą reikėtų pasirinkti? „Jeigu liniuotę sietume su jūros lygiu, Danė teka į kalniuką, tad nulinis lygis visada bus paniręs po vandeniu. Žmonės nelabai supras, ar upė tvinsta, ar senka, nes to nulio niekada nematys“, - sakė jis. Žinoma, prie tokios liniuotės galima pakabinti informacinę lentelę, padedančią orientuotis kiekvienam žmogui.

Beje, Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Jūrinių tyrimų centras „Klaipėdos paplūdimiams“ atidavė senovinę trijų dalių (po vieną metrą) liniuotę iš ketaus. Tačiau, pasak Danės administratoriaus, ją pastačius žmonės nelabai suprastų, ar vanduo pakilęs, ar nusėdęs. Reikėtų, kad ta liniuotė būtų bent 4 metrų.

Iškilus daugybei klausimų, šiemet pastatyti vandens lygio liniuotę Danėje jau nepavyks, bet tikimybė, kad kitais metais ji atsiras, yra.

„Klaipėdos paplūdimiai“ ketina užsakyti tokią liniuotę. Šiuo metu laukiama komercinių pasiūlymų, kad būtų galima orientuotis, kiek ji gali kainuoti. Kur ji būtų statoma - ar prie Pilies, ar prie Biržos tilto, ar prie įplaukimo į Jono kalnelio fosą, dar nenuspręsta.

Galėtų būti miesto aksesuaras

„Jeigu miesto valdžia susidomėtų, galima pastatyti kokią nors gražią, menišką liniuotę arba senovinę. Ir tai galėtų būti netgi turistų sustojimo vieta. Tarkime, joje būtų žyma, kad, praūžus uraganui „Anatolijus“, vandens lygis Danės upėje buvo toks ir toks. Tai liniuotei galima prikurti įvairiausių istorijų, kurios būtų įdomios turistams“, - kalbėjo Danės upės administratorius.

„Beveik visuose jūriniuose miestuose matuoklės yra, o mes neturime, nors istoriškai buvo. Man labai patiko graži idėja pastatyti Danėje, miesto centre, vandens lygio matuoklę. Labai džiaugiuosi, kad Savivaldybėje atsirado žmonių, kurie imasi tokios iniciatyvos. Šalia jos būtų galima įrengti ir automatinę matuoklę ir duomenis matyti kompiuterio monitoriuje, ir tai nebūtų labai brangu.

Šiais laikais visur jau rengiamos automatinės stotys. Matuoklė nėra labai brangus įrankis ir jau daugiau istorinis dalykas, tačiau ji teiktų žmonėms žinių.

Foto: Vakarų ekspresas

Būtų labai įdomu matyti, kaip kinta vandens lygis, tarkime, per parą. Joje juk galima žymėti ir aukščiausią, ir žemiausią vandens lygį, koks jis buvo po audrų parašant datas. Ji praverstų jachtomis atplaukusiems buriuotojams. Jeigu ji būtų matoma, galėtų būti kaip miesto aksesuaras ir tikrai papuoštų uostamiestį. Galime įvesti naują tradiciją, kuri iš esmės yra labai sena Europoje“, - sakė I. Dailidienė.

Profesorės manymu, tą liniuotę būtų galima pakabinti arba ant Biržos tilto, jeigu tai daryti nedraudžiama, nes jis yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, arba ant Pilies tilto. Pasak profesorės, mažiausiai trys vietos labai tiktų vandens lygio liniuotei pastatyti.

Reikėtų žinybų pagalbos

Paklausta, kokį vaidmenį vandens lygio matuoklė vaidina šiais laikais, kodėl ji yra svarbi, nors visur jau įrengtos automatinės stotys, I. Dailidienė atsakė: „Ji yra kaip dar vienas patikrinimo įrankis, ar tikrai elektronika ir mechanika nemeluoja. Mums reikia prisitaikyti prie klimato kaitos ir adaptuotis, manau, šitą matuoklę būtų galima tam pritaikyti. Kadangi ji rodytų vandens pakilimą, būtų galima prognozuoti, ar miestas bus apsemtas per liūtis, ar ne. Bet kuriuo atveju stebėjimai mums padeda prognozuoti ir pavojingas situacijas.“

Pasak profesorės, jeigu tokia matuoklė būtų statoma Danėje, reikėtų prašyti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir AAA pagalbos, nes šios dvi žinybos yra atsakingos už vandens lygio matavimą tiek Danėje, tiek jūros pakrantėje, tiek Kuršių mariose. Jos turi nuolatinius savo postus. Pavyzdžiui, Danėje Tauralaukio link yra vienas postas - stovi automatinė stotis.

„Reikėtų prašyti atlikti niveliaciją (žemės paviršiaus taškų aukščių nuo lygio paviršiaus arba nuo sąlyginio pradinio taško nustatymas - aut. past.), t. y. susieti su aukščio sistema. Norėtųsi, kad ta vandens lygio matuoklė būtų ne tik parodomoji, bet ir naudinga. Priešingu atveju galėtume ją pastatyti kad ir šiandien“, - sakė pokalbininkė ir pridūrė, kad matuoklės dalis turi būti būtinai vandenyje, ji negali būti pakabinta ore. Be to, reikėtų pasirūpinti ir jos saugumu, kad nesulaužytų ledai ir kt.

Matuojamas nuo 1811-ųjų

Vandens lygio matavimas Lietuvoje nėra naujas reiškinys. Vokiečių šaltiniai liudija, kad vandens lygio matuoklės Mėmelyje (Klaipėdoje) ir Rusnėje buvo pastatytos jau 1811 metais, Smeltėje - 1875 m., Skirvytėje - 1886 m., Staniškiuose - 1895 m., Juodkrantėje ir Mingėje - 1910 m. Tais laikais vandens lygis buvo labai svarbus laivavedžiams ir uostininkams. Visos tos senosios matuoklės Lietuvoje yra išlikusios iki dabar. Vandens lygio matuoklę turi ir Nida, matuoklė ir šulinys yra Uostadvaryje ir Ventėje.

Klaipėdoje senoji vandens lygio liniuotė yra žiemos uoste prie 14 krantinės. Ji čia buvo įrengta 1811 metais, bet išlikę vandens lygio duomenys yra tik nuo 1898 metų. Prie tos liniuotės, kuri priklauso AAA, yra ir savirašis, ir šulinys. kadangi ji yra uždaroje uosto teritorijoje, miestelėnai negali jos matyti. Pasak profesorės, toji matuoklė buvo perkeliama iš vieno kampo į kitą. Tame kampe, kuriame stovi dabar, yra nejudinama nuo 1959 metų. Uostadvaryje vandens lygio matuoklė dar yra išlikusi nuo vokiečių laikų. „Man liūdna, kad nesaugojame tokio paveldo. Kai kurie užrašai Sendvario matuoklėje jau neįskaitomi. Ir Juodkrantėje jau matyti, kad vandens lygio matuoklė yra apleista, sukrypusi. Nors ji niekam nepriklauso, reikėtų ja kam nors pasirūpinti. Todėl manau, kad Danės upėje pastačius matuoklę reikėtų, kad ji turėtų šeimininką. Jeigu to nebus, po kurio laiko ji liks apleista. Priežiūrą galėtų atlikti Savivaldybė, o gal kokia nors žinyba“, - svarstė I. Dailidienė.

Prisitaikome prie Europos lygio

„Nuo 1961 metų visoje Lietuvoje absoliutus aukštis buvo matuojamas pagal Kronštato matuoklės nulį. Pastaruoju metu mes jau turime viską perskaičiavę pagal Europos lygį, t. y. pereiname prie kitų aukščio sistemų, - kalbėjo profesorė. - Šiais laikais vandens lygio matuoklės pradėtos automatizuoti, duomenys perduodami per atstumą, yra duomenų kaupikliai, padeda saulės panelės. Daug kur jos statomos naujos.“

Ir šiomis dienomis visas hidrografinis tinklas, visi gyliai yra prilyginami prie tam tikro vandens lygio. Dabar dominuoja aukščio sistema, o senesniais laikais buvo nustatomas sąlyginis vandens lygis.

„Kai sakoma jūros lygis, vadinasi, kalbama apie nulinę žymą. Atrodo, kad kai vanduo nurimsta, jis visur susilygina. Iš tikrųjų taip nėra. Visą laiką yra nuolydis į jūrą iš upių, iš vandens telkinių. Jeigu lygintume vandens lygį Uostadvaryje, Ventėje ir Klaipėdoje, pas mus yra apie 14-15 centimetrų skirtumas, nes yra nuolydis, kuris šiek tiek priklausomai nuo klimato kinta“, - aiškino I. Dailidienė.