Uostamiesčio pastatai akivaizdžiai griūna, o per pastarąjį mėnesį nugriauti net du kultūros paveldo pastatai. Neabejingi savo miesto istorijai klaipėdiečiai atnešė vainikus prie nugriautų pastatų, uždaromo išskirtinės architektūros centrinio pašto Liepų gatvėje ir prie dviejų institucijų.
Akcijos organizatoriai sako, kad skaudu matyti, kaip švaistomi pinigai įvairiems projektams, o paveldas nyksta akyse.
„Miestas griūna ir tikrai yra didžiulė gėda, nepagarba krašto istorijai. Mums tai aktuali situacija, mes esame miestiečiai ir mes tuo rūpinamės“, – sako klaipėdietis Mantas.
Kartu su juo į akciją nešinas vainikais ir žvakėmis atėjęs Lietuvos piliečių sąjungos Tarybos nariu prisistatęs Juozapas tikina, kad jauni žmonės puikiai mato, kaip miestas nyksta. Tad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrių jie krikštija Kultūros paveldo naikinimo departamentu.
„Pats esu klaipėdietis, gyvenimą noriu sieti su Klaipėda ir man labai apmaudu, kai mano namai griūva. Iš tikrųjų, noriu išgelbėti Klaipėdą, bet ką daryti, kai savivaldybė to nedaro? Ne savivalda, o savivalė“, – teigė jaunas vyras.
Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) narys Dainius Elertas sako, kad Klaipėdoje tie, kurie atsakingi už paveldo išsaugojimą, laiku nepadarė namų darbų ir pasiuntė visuomenei žinią, kad Klaipėdą griauti galima.
„Tai yra senamiestis, o senamiestyje yra tam tikros žaidimo taisyklės. Čia įvyko tas pats, kaip ir 2006 metais, kai žaidimo taisyklių buvo visiškai nepaisyta ir kelių objektų nebeliko. Vienu atveju tai buvo pavadinta kapitaliniu remontu, kitu – rekonstrukcija. Dėl jų vertės, tai pirmasis buvo 18-amžiaus, susijęs su paštu ir daug ten gyvenusių asmenų, istoriškai labai svarbus statinys. Antras daugiau svarbus kaip senamiesčio elementas, kuris galėjo gyvuoti, be abejo, rekonstruotas, bet ką rekonstruoti nebeliko“, – sako istorikas D. Elertas.
Istorinis pašto pastatas negriaunamas, tačiau jo likimas, anot D. Elerto, tai pat miglotas, jo likimą realiai spręs jo funkcija – jei bus greiti sprendimai, kam jis turi būti panaudotas ir kaip išsaugotas, tuomet pastatą išsaugoti realu. Visgi šiuo Klaipėdos senojo pašto bokšte sumontuotas karilionas nėra niekur įvardijamas kaip vertybė, tad jei nebus laiku reaguota, miestas gali jo netekti. Be to, jei bus delsiama tvarkyti pastatą, mieste atsiras dar vienas pastatas-vaiduoklis.
Anot istoriko, žinia iš savivaldybės, kuri turėtų būti viena iš išskirtinio miesto istorijos sergėtojų, skamba itin nemaloniai – lyg leidimas susimokėjus 500 eurų griauti viską, ką tik nori verslininkai. Būtent tokio dydžio bauda skirta už retą pereinamo baroko laikotarpio paminklo, esančio Daržų g. 14, sunaikinimą. Architektas, istoriko D. Elerto žiniomis, lyg niekur nieko darbuojasi toliau, leidimas toliau darbuotis jam nėra atimtas ar sustabdytas.
Neabejingi miestiečiai sako reikalaujantys Klaipėdos miesto savivaldybės ir KPD Klaipėdos skyriaus, kad būtų užkirstas kelias tolesniam pastatų griovimui ir imtasi žingsnių dėl apleistų senamiesčio objektų restauravimo ar sutvarkymo, mat apleista Klaipėdos istorinė dalis daro nepataisomą žalą viso miesto įvaizdžiui.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė sako, kad priversti tvarkyti pastatų jie negali nei savivaldybės, nei gyventojų. Tačiau tie, kurie įsigijo į paveldo sąrašą įtrauktą turtą, ne viską turi daryti tik savo lėšomis. Mestus visuomenininkų kaltinimus, kad departamento specialistai nesužiūrėjo net dviejų istoriškai svarbių pastatų ir iš jų liko tik griuvėsiai, A. Puzonienė atremia, kad kelių eismo taisykles taip pat žino visi, bet ne visi jų laikosi.
„Tiems pastatams buvo išduoti leidimai rekonstrukcijai, tačiau jie padarė savaip. Prie kiekvieno pažeidėjo po specialistą negalime pastatyti, kaip ir prie tų, kurie pažeidžia kelių eismo taisykles juk nestovi po policininką. Pagal įstatymą, rekonstrukcijos darbai kompensuojami valstybės, už griovimo darbus niekas tikrai nemokės. Be to, yra sudarytos Žalos skaičiavimo komisijos, skaičiuojama, kokia padaryta žala visuomenei ir kokia bus skirta bauda“, – patikino A. Puzonienė ir pridūrė, kad anksčiau mero Vytauto Grubliausko įvardyta 500 eurų bauda nėra galutinis baudos dydis.
Be to, anot A. Puzonienės, istorinę pastato dalį nuniokoję jų savininkai turės maksimaliai atstatyti istoriškai vertingų pastatų dalį.
Kiti senamiestyje trupantys pastatai, anot Kultūros paveldo skyriaus vedėjos, yra jų šeimininkų atsakomybėje.
„Mes vis primename, kad pastatus būtina prižiūrėti, lėšos už pastatų tyrimus ir projektavimo darbus yra kompensuojamos. Priversti žmonių tvarkyti pastatus negalime. Leidimai išduodami penkeriems metams, tačiau ne visi spėja per tą laiką sutvarkyti, kartais pasikeičia situacija. Tačiau puikiai tvarkomi keli objektai Klaipėdoje, Lietų gatvėje buvęs dujų fabrikas sulaukė ir savivaldybės paramos. Atimti netvarkomus pasatus iš savininkų gana sudėtinga, tai ilgas procesas. Lietuvoje, mano žiniomis, tokių pastatų tik trys. Klaipėdos regione vienas – tai Palangos Kurhauzas“, – sako A. Puzonienės.
Aktyvių klaipėdiečių pasipiktinimą dėl savivaldai priklausančių apleistų pastatų paaštrino ir Atgimimo aikštės rekonstrukcijos planai. Iki 1945 m. čia stovėjo istoriniai pastatai, pokariu šis kvartalas buvo sunaikintas. Jau ne pirmus metus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomas klausimas dėl šios aikštės rekonstrukcijos. Savivaldybės Taryba Atgimimo aikštėje nori matyti ne tik tvarkingą visuomenei pritaikytą parką, bet nori ir požeminės aikštelės.
Rekonstrukcijos variantas su požemine automobilių aikštele, numatoma, kad kainuotų 16 049 802 eurų. Šiandien savivaldybė paskelbė, jog šiam projektui pritarta.
Jei būtų buvusi tvarkoma tik antžeminė aikštės dalis, tai kainuotų 4 864 640 eurų.
Uostamiestyje yra daugiau kaip 200 valstybės ar Savivaldybės saugomų pastatų.
