Šiemet tarptautinė narų grupė prie Lietuvos krantų aptiko nuskendusį XIX a. burlaivį, o švedai prie savo krantų - XVI a. burlaivį. Abu šie laivai dar laukia išsamaus tyrimo, jie dar nėra identifikuoti. Bene įdomiausia naujiena ta, kad šiemet narų komanda nusileido prie nuskendusio Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ ir sako, kad jis yra neįtikėtinai geros būklės.
„Baltijoje nuskendę laivai: nuo istorijos iki ekologijos“ tokia buvo praėjusį pirmadienį Lietuvos jūrų muziejuje vykusio susitikimo tema. VšĮ „Baltijos paveldas“ tarptautinė narų komanda parodė unikalius filmuotus kadrus, kuriuose užfiksuotas pirmasis Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“, esantis Baltijos jūros dugne apie 72 metrų gylyje. „Nuostabu, kaip vanduo gali konservuoti laivo liekanas“, - taip filmuotą medžiagą įvertino muziejaus direktorė Olga Žalienė.
„Šiemet mums teko didelė laimė nerti ir pamatyti nuskendusį laivą „Prezidentas Smetona“, - sakė „Baltijos paveldo“ siela Sabine Kerkau. Ji vokietė vaistininkė, dabar gyvenanti ir dirbanti Šveicarijoje. Nardyti pradėjo nuo 1986 metų, o technine nare tapo nuo 2001 metų. Jai labai rūpi, kad būtų išsaugotas povandeninis pasaulis, kad jūrinio paveldo nesuniokotų jūroje pamesti žvejų tinklai.
Atpažintas pagal šachtą
Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo pastatytas Vokietijoje 1917 metais kaip karinis minų laivas. 1928 metais jis buvo parduotas Lietuvai. 1940 metais jį perėmė sovietai. Laivas nuskendo 1945 metais netoli Talino.
Pasak S. Kerkau, reikėjo įdėti labai daug pastangų ir laiko, kol buvo gautas leidimas nardyti Suomijos įlankoje. Kadangi nuskendęs laivas „Prezidentas Smetona“ yra kultūros paveldas, toje vietoje nardyti apskritai uždrausta. Estijos paveldosaugos institucijos leidimo neužteko. Toje vietoje, kur yra nuskendęs „Prezidentas Smetona“, intensyvus didelių krovininių laivų eismas, kurį reikėjo stabdyti. Narai tam, kad galėtų jį nufilmuoti ir nufotografuoti, norėjo bent 6 valandų. Jie gavo 3 valandas, per kurias 20 laivų buvo nukreipti plaukti kitur. „Jeigu bent vienas laivas būtų nenukreiptas, aš dabar prieš jus nestovėčiau“, - sakė S. Kerkau.
Ji pasakojo, kad „Prezidentas Smetona“ yra neįtikėtinai geros būklės. Išlikęs ir nesugadintas minų dėjimo įrenginys, ir šturvalas, ir kelios patrankos, netgi veikiantis kompasas, šaudmenų dėžė, ir ventiliacijos šachta. Būtent pagal ją ir buvo atpažintas laivas, nes jis turėjo neįprastą šachtą.
Laivai - gynybiniai įrenginiai
Archeologas, istorikas dr. Klaidas Perminas sako, kad Lietuva neturi specialaus termino nuskendusiems laivams vadinti kaip kitos šalys. Beje, apie nuskendusius laivus pradėta kalbėti ir pirmi duomenys apie juos randami XVIII a. Švedijos šnipų žemėlapyje.
K. Perminas išskiria 14 priežasčių, kurios lėmė laivų skendimą arba nuskandinimą. Svarbiausios jų - kariniai įvykiai, jūrų mūšiai, oro sąlygos, įgulos nepasirengimas ir klaidos. Dažniausiai tai lemia žmogiškasis faktorius. Grėsmė laivui nuskęsti atsiranda tada, kai žmogus sėda į jį ir atsistumia nuo kranto.
Viena priežasčių - jūrų mūšiai, kai laivai tiesiog daužomi. Lietuvoje laivų, nuskendusių per jūrų mūšius, liekanų nerasta.
Kita priežastis - oro sąlygos. XX a. dėl oro sąlygų nuskendo barkentina „Janne“. Tai lėmė štormas ir srovės. Juokaujama, kad galbūt įtakos turėjo ir kontrabanda, mat ja buvo gabenama spirito kontrabana.
Trečia priežastis - kartais laivai naudojami kaip gynybiniai įrenginiai. Pavyzdžiui, laivas „Skuldelev“ buvo specialiai nuskandintas, kad būtų blokuotas įplaukimas į Roskildę (Danija). Dabar tas laivas yra Vikingų laivų muziejuje Roskildėje.
Dar viena priežastis - diversijos, kai laivas specialias sugadinamas, kad nuskęstų, arba laivų užgrobimai ir skandinimai.
Dar laivai kartais panaudojami uosto įrenginiams. Pavyzdžiui, Vokietijoje iš laivų buvo pastatyti molai. Klaipėdoje, netoli Jūrų muziejaus esančioje įlankėlėje, yra panaudotos seno medinio laivo liekanos krantinei sutvirtinti. Jeigu geros oro sąlygos, po vandeniu galima įžiūrėti jo medinę konstrukciją.
Gana dažna priežastis - laivų užplaukimas ant seklumų. Ties Kuršių nerija ilsisi du nuskendę laivai - vienas medinis, kitas metalinis.
Buvo naudojami ir ritualiniams aukojimams
Dar viena iš K. Permino vardintų priežasčių - gamybos brokas. Geriausias to pavyzdys - Švedijoje Stokholme „Vasos“ muziejuje demonstruojamas „Vasos“ laivas“, nuskendęs vos tik išplaukęs.
Laivai skęsta ir dėl juose kilusių gaisrų. XVIII a. švedų laive „Fliuta Anna Maria“ kilo gaisras dėl palikto ugniakuro, mat visa įgula išėjo į karčiamą.
Dar viena priežastis - laivybos taisyklių nepaisymas. Geriausias to pavyzdys - puikiai žinomas klaipėdiečiams 1981 metais ties Klaipėdos uosto vartais nuskendęs tanklaivis „Globe Asimi“, išpylęs daugybę mazuto. Jo įgula laiku negrįžo iš miesto, nespėta išplaukti iš uosto prieš audrą.
Šiais laikais sunku patikėti, kad laivai, tokie brangūs įrenginiai, būtų naudojami ritualiniams aukojimams, skandinami su visais ginklais ir įranga. Tai buvo daroma ir prieš mūsų erą, ir jau mūsų eros pradžioje.
Kartais laivai specialiai skandinami, kad vėliau jais vėl būtų galima naudotis. Pavyzdžiui, kurėnai, kai jie taip dar nebuvo vadinami, buvo priskandinti, kad neatitektų priešui.
Būna, laivai paprasčiausiai apleidžiami sunyksta ir nuskęsta. Taip nutiko Klaipėdos burlaivio „Meridianas“ „broliui“.
Yra ir laivų kapinės, kuriose skandinami laivai. Ir Klaipėdoje Smiltynėje tokios yra, tik jos jau išvalytos.
Yra ir vadinamieji paslaptingieji laivai, apie kuriuos ir jų skendimo priežastis visiškai nieko nežinoma. Istorikas užsiminė apie laivą, kurį paskandino kavos pupelės.
Surado nuskendusį burlaivį
„Baltijos paveldo“ projektą pristačiusi S. Kerkau su savo komanda pirmą kartą į Lietuvą atvyko 2016 metais dėl 1914 metais nuskendusio ir 72-82 metrų gylyje esančio vokiečių laivo. Pasak jos, tiek jau metų nardančios ir daug visko mačiusios, šis laivas nustebino - jame net patrankos išlikusios nesugadintos.
Po dviejų mėnesių po vandeniu prie Lietuvos krantų komanda rado dar vieną nuskendusį laivą. Jame rastas varpas, kuris neatrodė priklausąs tam laivui, nes ant jo nebuvo to laivo pavadinimo. Dabar varpas jau dvejus metus yra Lietuvos jūrų muziejuje. Po vandeniu darytose to laivo nuotraukose aiškiai matyti ir dušas, ir vonios plytelės, netgi virtuvėje ant stalo likę porcelianiniai puodeliai. Tai labai gerai išsilaikęs laivas.
O šiemet S. Kerkau su komanda 50 metrų gylyje aptiko, spėjama, XIX a. burlaivį. Kadangi jame irgi aptiktas varpas, manoma, kad šio laivo dar niekas nebuvo aptikęs. Kol kas jis dar neidentifikuotas. Ilgai dirbti prie jo narams trukdė oro sąlygos. Komanda žada kitąmet bandyti identifikuoti tą burlaivį.
Nuvalė tinklus nuo pusės laivo
„Baltijos paveldo“ atstovai įsitikinę, kad jūroje grėsmę povandeniniam paveldui kelia tinklai-vaiduokliai. Klaipėdos universiteto mokslininkai Lietuvos vandenyse didelės tinklų grėsmės neįžvelgia.
S. Kerkau tinklus-vaiduoklius po vandeniu pradėjo fotografuoti 2017 metais. Jos teigimu, tų tinklų yra labai daug. Jie sudaro dešimtadalį plastiko šiukšlių. Vien tik Baltijos jūroje yra iki 10 tūkst. pamestų tinklų. Kad tinklas suirtų, reikia 400-600 metų. Juose esančios nuodingos medžiagos per jūros gyvūnus patenka ir į mūsų lėkštes.
2018 metais buvo įsteigta organizacija „Baltijos paveldas“, siekianti išsaugoti po vandeniu nuskendusius laivus ir išvalyti tinklus-vaiduoklius.
„Baltijos paveldo“ narai šiemet visą vasarą darbavosi prie krovininio vokiečių laivo „Elbing IX“ (47 m gylis), kurį 1942 m. torpedavo sovietų povandeninis laivas. Nuo pusės jo nuvalyti žvejybos tinklai. „Kai tinklai nuvalomi, atsiskleidžia labai gražus nuskendusio laivo vaizdas“, - sako S. Kerkau.
Tai labai sudėtingas darbas. Tinklai nupjaunami pjūklu ar tiesiog perkerpami žirklėmis nenaudojant sunkių įrankių. Dirbama labai atsargiai, kad nebūtų pakenkta laivo liekanoms ir kolegoms narams. Nupjauti tinklų gabalai su oro pagalvėmis iškeliami į paviršių. Nerti turi keli narai, nėrimas trunka 2-3 valandas. Pasak S. Kerkau, narai turi turėti didelę patirtį, nes tai gana pavojinga, galima įsipainioti į tinklus. Beje, ši jų veikla nėra finansuojama iš šalies, tai jie daro už savo pinigus.
Lenkai rado daug, lietuviai - ne
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto mokslo darbuotojas Nerijus Nika atkreipė dėmesį į tai, kad nuskendę laivai yra kliuviniai žvejams, nes jie nutraukia jų tinklus.
Pasirodo, pamesti tinklai ir toliau gaudo žuvis bei naikina. Iš pradžių jie dar turi 20-25 proc. savo efektyvumo, o vėliau - 6 proc. Pasak N. Nikos, tokie tinklai yra jūrinės šiukšlės, kurias reikia išvalyti, nes iš jų netgi susiformuoja salos.
2012-2013 metais buvo įgyvendinamas bendras Lietuvos ir Lenkijos tinklų ištraukimo projektas. Lenkai buvo įsipareigoję ištraukti 14 tonų, o Lietuva - 6 tonas tinklų. Lenkai užduotį viršijo ištraukdami 20 tonų, lietuviai - neįvykdė, ištraukė tik 1,3 tonos, nes daugiau nerado. Suprantama, Lenkijos vandenyse žvejyba yra maždaug 6 kartus intensyvesnė nei Lietuvos.
Lietuviai dirbo su laivu „Romaste“. Buvo nuvalyti tinklai nuo trijų nuskendusių laivų. Buvo atlikti 123 nėrimai iki 35 metrų gylio. Tinkluose nerasta įsipainiojusių žuvų.
Pasak N. Nikos, Lietuvos vandenyse nėra pamestų tinklų problemos, bent 83 proc. pamestų tinklų žvejai susigrąžina. Taigi per metus pametama tik apie 10 km tinklų. Jie susivelia dugne ir toliau žuvų nebegaudo. Be to, anot jo, daug Lietuvos žvejų atsisako tinklų dėl ruonių ir pereina prie gaudyklių.
