Pirmiausia grįžtame prie Smeltalės upelio, vienintelės upės Lietuvoje, kurioje neršia lašišinės žuvys. Jeigu dar kelerius metus nieko nebus daroma, žmonės sako, kad šių žuvų jame nebeliks, kaip nebeliko ir anksčiau joje buvusių vėžių.

Šį kartą mūsų gidas - Mindaugas Rimeikis, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas, kurio visa vaikystė prabėjo prie šio upelio. Toje vietoje, kur dabar yra įsikūrę valtininkų garažai, kur vietoje buvusio žvejų kaimelio, kuriame gyvenamuosius namus statė žvejų kolūkis „Baltija“, o dabar tai Smeltės individualių namų kvartalaliukas, apie 1968-1970 m. vadinamajame nendryne prabėgo visa jo vaikystė. 1979 m. jaunimas šitą rajoną pradėjo vadinti „Kamčiatka“ todėl, kad jį pasiekti buvo sunku.

Valyti jį tikrai reikia

„Smeltalės upelis yra ypatingas tiek Klaipėdai, tiek Klaipėdos rajonui, tiek visai Lietuvai tuo, kad į jo aukštupį neršti eina lašišinių šeimų žuvys - upėtakiai, lašišos ir šlakiai. Kitas dalykas - jame yra vienintelis Lietuvoje pramoginių laivelių uostelis. Tai vienas iš unikalių vandens telkinių, esančių uostamiesčio teritorijoje.

Anksčiau jam dėmesio beveik nebuvo skiriama, o pastaruoju metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir miesto Tarybos nutarimu jau atliekamas poveikis aplinkai dėl upelio išvalymo ir gylio atkūrimo. Džiugu, kad ir Savivaldybė nori, jog upelis atgytų ir taptų tokiu traukos centru, koks jis buvo anksčiau.

Manau, pirmiausia jis turėtų būti įtrauktas į respublikinių vandenų, kuriuos reikia valyti, sąrašą. Tada bandyti gauti lėšų iš europinių fondų. Valyti jį tikrai reikia, nes dumble yra nusėdusios ir organinės, ir kitokios medžiagos. Jeigu norime, kad mūsų vandenyse būtų ne tik pūgžliai ir dyglės, o ir normalių žuvų, būtina rūpintis vandenų kokybe. Nes jeigu nieko nedarysime dar 10 metų, tai greičiausiai Smeltalėje niekas nebenerš. Upelis mano vaikystėje niekada nebuvo valomas. Gilinamas jis buvo 1973-1974 metais, buvo atvaryta žemsiurbė“, - sakė Mindaugas.

Rajone vanduo skaidrus, mieste – ne

Pirmiausia nuvykome prie Smeltalės upelio aukštupio, esančio Klaipėdos rajone, kur neršia lašišinės upės. Čia yra ir šaltinis, įtekantis į tą upelį. Šaltinio vanduo geriamas, klaipėdiečiai jį semiasi ir po kelis litrus vežasi namo gerti. Čia geras vanduo, nes jis gyvas. Paragavome ir mes, jis tikrai labai skanus. Ir tas šaltinis tebėra nuo pat Mindaugo vaikystės. Sakoma, kad jo kokybę tikrino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistai ir pripažino, kad jo kokybė kur kas geresnė už jų vandenį. Be to, šioje vietoje gražūs vaizdai.

Nors šioje vietoje upelio krantai apžėlę krūmais, vietomis jis net nepanašus į upę, tačiau vanduo jame labai skaidrus, ko nepasakysi apie jo vandenį Klaipėdos mieste. Uostamiestyje Smeltalės upelis prasideda prie Laistų. Bendras jo ilgis - iki 50 km.

Apie tai, kad Klaipėdoje Smeltalės upelis baigia užželti meldais, kad lietaus vandens kolektoriai neturi nusodintuvų, „Vakarų ekspresas“ jau rašė ne kartą.

Su tėvu vėžių gaudyti

„Mano vaikystėje mes važiuodavome prie Žardės piliakalnio Smeltalės upelyje gaudyti vėžių. Jų būdavo daug. Per dvi valandas prigaudydavome visą kibirą. Tai buvo 1969-1970 metai. Būdavo, tėvukas grįžta iš jūros, sėdame ant dviračių ir važiuojame vėžių“, - pasakojo Mindaugas.

Jo tėvas Liudvikas Rimeikis dirbo žvejų kolūkyje „Baltija“. Iš pradžių buvo paprastas jūreivis, paskui tapo laivo kapitonu. Pats Mindaugas pasirinko mechaniko specialybę, nes tais laikais šturmanams įsidarbinti krante buvo labai sunku. „Tėvukas man sakydavo: „Vaikeli, mechanikas ir Afrikoje yra mechanikas. Jeigu nenori vargo senatvėje, eik į mechanikus“, - prisiminė Mindaugas.

Mindaugo Rimeikio tėvai 1960-1961 m. iš Smeltalės plaukia Vilhelmo kanalo link. Tais laikais buvo galima išsinuomoti valtį paplaukioti už 50 kapeikų.
Foto: Vakarų ekspresas

Beje, žvejų kolūkis „Baltija“ statė namus savo darbuotojams Žūklės g., Marių g. ir kt. juos buvo galima išsipirkti už kelis tūkstančius rublių. Kai Lietuvoje prasidėjo nepriklausomybė, neišpirkti buvo likę 7 namai.

Kolūkis buvo pastatęs ir gaisrinę, nes netoli buvo Vakarų laivų remonto įmonė, o pagal sovietinius reikalavimus ji privalėjo būti. Dabar jos jau seniai nebėra.

Toje vietoje, kur dabar yra įsikūrusi muitinė, kolūkis buvo pastatęs ir klubą, kuriame Senelis Šaltis kolūkiečių vaikučiams duodavo dovanėlių. Ir apskritai tas turtingas kolūkis tada daug ką pastatė Klaipėdoje.

Buvo poilsio rajonas

Minijos g. tais laikais baigdavosi prie žvejybos uosto, tęsinio nebuvo. Kur dabar yra Minijos g. tiltas per Smeltalės upelį, seniau būdavo gaudomi vijūnai, unguriai.

Tais laikais šiame upelyje buvo ir vaikų, ir suaugusiųjų maudyklės. „Tos maudyklės sovietmečiu buvo vadinamos „voronke“. Senieji gyventojai pasakojo, kad toje vietoje buvo nukritusi bomba. Todėl vienoje vietoje, kur ji sprogo, gylis buvo apie 2,5 m, tad ji priklausė suaugusiems, o vaikų maudyklėje - nuo 30 iki 150 centimetrų. Abi maudyklės buvo atitvertos Astrachanės bujomis“, - kalbėjo pokalbininkas.

Mindaugo vaikystėje prie Smeltalės upelio buvo paplūdimys, šeštadieniais, sekmadieniais jame susirinkdavo daug žmonių. Čia būdavo atvežamos statinės su gira, pardavinėjami ledai, alus. Tuo metu miesto Vykdomojo komiteto nutarimu visas rajonas nuo Marių g. iki Minijos g. buvo paskelbtas žmonių poilsio rajonu.

Klaipėdoje Smeltalės upelyje namelius savo valtelėms yra pasistatę valtininkai. Mažųjų laivelių uostelis irgi yra vienintelis toks visoje Lietuvoje
Foto: Vakarų ekspresas

Pakeista upelio vaga

Mindaugas sako, kad upelio situacija pradėjo keistis 1969 metais, kai buvo pradėta statyti Vakarų laivų remonto įmonė. Tada buvo pakeista upelio vaga, buvo tiesiamas kelias. Kur dabar eina dujų trasa, anksčiau buvo Smeltalės upelio senvagė. Dabar Smeltalės upelis prie tilto daro vingį, o pokalbininko ankstyvoje vaikystėje upelis tekėjo tiesiai.

Dar prieš pradedant įmonės statybas į jį jau buvo nuleidžiami lietaus kanalizacijos vandenys iš žvejybos uosto rajono. Kai prasidėjo naujų miegamųjų rajonų statyba, didžiulė lietaus kanalizacija irgi buvo atvesta į upelį. Kolektoriai yra, bet nusodintuvų - ne. „Nuo 1975 metų nebemačiau, kad kas nors upelyje maudytųsi“, - sakė Mindaugas.

Jis mano, kad įtakos vandens skaidrumui turėjo ir tai, kad kai būdavo tręšiami kolūkių laukai, kurių tada buvo nemažai, po lietaus paviršinis vanduo iš jų patekdavo į upelį. Toje vietoje, kur šiuo metu yra „Bigo“ prekybos centras, anksčiau buvo didelis Žardės kolūkio, auginusio gyvulius - kiaules, arklius ir kt., sodas. Kur stovi bažnyčia, buvo dvaras.

„Kur dabar stovi vadinamieji valtelių garažai, anksčiau buvo dideli krūmai, alksnynai ir daug šaltinių. Mums nereikėdavo bėgti namo atsigerti vandens, gerdavome iš šaltinių. Žinoma, dabar jų nebėra. Prie upelio buvo 20 metrų aukščio kalnas. Žiemą susirinkdavo visas kaimelis su slidėmis, su rogėmis. Kai apie 1973 metus visos valtys buvo perkeltos iš Danės upės į Smeltalę, buvo pradėti statyti garažai. Kai upelis buvo gilinamas, visas gruntas buvo suverstas į daubą, prie kurios buvo tas kalnas. Dabar krantas yra pakeltas keliolika metrų. Kol nebuvo Minijos g. tęsinio nuo žvejybos uosto iki Vakarų laivų remonto įmonės, toje vietoje, kur dabar yra „Bigas“, eina dujų trasa , buvo dideli potvyniai. Mes džiaugdavomės, kad žiemą atsirasdavo labai daug balų. Jos tapdavo čiuožyklomis. Tėvai nebijodavo leisti ant jų čiužinėti, nes jos nebuvo gilios“, - pasakojo Mindaugas.

Reikia šeimininkiško požiūrio

Ričardas Zulcas, Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius:

„Tikrai yra tokių vandens ruožų Klaipėdoje, kuriems reikia šeimininkiško požiūrio.

Buvo sudaryta Savivaldybės darbo grupė, turėjusi spręsti Danės upės įveiklinimo klausimą. Pradėta svarstyti, ar reikėtų įsteigti Danės upės uostelį pačioje Danėje, ar turėtume kalbėti apie visus vandens telkinius, tarp jų ir apie Kuršių mariose turimą įlanką, kuri buvo išvalyta, ištrauktos nuskendusių laivų lūženos, Pilies uostelyje vadinamąją mininkų krantinę, priklausančią Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, ir kt. Kalbėta ir apie tai, ar nereikėtų ir Smeltalės upelio įtraukti į bendrą valdymo sistemą.

Kalbant apie Smeltalės upelį, vieną projektą įgyvendins bendrovė „Klaipėdos vanduo“ - rekonstruos vandens nuotekų kolektorių. Numatytas ir kitas projektas - bus sutvarkytos krantinės. Trečias projektas, kuris yra labai svarbus mažiesiems laivams - pagilinimas iki reikiamo lygio. Upelį užneša dumblas iš vandens nuotekų kolektoriaus. Beje, detaliajame plane Uosto direkcija yra įsipareigojusi tvarkyti tos įlankos akvatoriją.

Taigi apie šį upelį yra mąstoma. Laivyba darosi vis sudėtingesnė, nes šiuo metu atsiranda labai daug turistinių pramogų. Danės upėje labai didelė koncentracija vandens dviračių, upės reikia irkluotojams, norintiems pasiplaukioti kanojomis. Manau, kad vandens turizmas turi gerą ateitį. Jo plėtra vyksta ir mūsų, ir privačių iniciatyvų pagrindu. Norint ateityje sureguliuoti tuos visus santykius, reikia tam skirti papildomų ir žmogiškųjų, ir finansinių resursų.“

KOMENTARAS

Algirdas Špučys, l. e. AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus pareigas:

„Smeltalės upė yra vandens telkinys, į kurį paviršinių nuotekų kolektoriais išleidžiamos paviršinės nuotekos nuo miesto teritorijos per kolektorių gale įrengtus išleistuvus. Prie Smeltalės upės sutvarkymo AB „Klaipėdos vanduo“ prisideda netiesiogiai. AB „Klaipėdos vanduo“ yra atlikusi analizę, kad Smeltalės upės vaga bėgant metams senka, yra užnešama nešmenimis ir apauga krūmais bei medžiais ir tai tam tikra dalimi įtakoja miesto užliejimo problemas liūčių metu. Mūsų analizę ir informaciją apie tai pateikėme Klaipėdos miesto savivaldybei 2018-08-17 raštu Nr. 2018/S.01-2192, prašydami skubos tvarka spręsti dėl Smeltalės upės vagos valymo ir gilinimo darbų atlikimo atkarpoje nuo paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. 8 iki mažųjų laivelių uostelio (Rašto kopiją su priedais pridedame). Mūsų turima informacija, vieni ar kiti žingsniai šia kryptimi iš Klaipėdos miesto savivaldybės pusės vyksta, kadangi 2019-09-17 savivaldybėje organizuojamas pasitarimas „Dėl Smeltalės upės valymo poveikio aplinkai vertinimo atrankos parengimo“. Susitikimą organizuoja Žydrina Žemaitytė. Tam, kad bent iš dalies būtų sumažintas nešmenų patekimas iš miesto į Smeltalės upę, ant išleistuvo Nr. 10 numatoma įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginį su smėlio nusodintuvu ir naftos gaudykle. Viena iš problemų tokių įrenginių statybai yra ta, kad paviršinių nuotekų kiekis, išleidžiamas išleistuvais Nr. 8 ir Nr. 11, yra labai didelis, todėl tokių įrenginių statyba komplikuota tiek iš technologinės pusės, tiek iš finansinės pusės.

Šiuo metu AB „Klaipėdos vanduo“ vykdant ES projektą Nr. 05.1.1-APVA-R-007-31-0001 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Klaipėdos mieste“ yra įrengiamas vienas paviršinių nuotekų valymo įrenginys ant išleistuvo Nr. 10 (į Smeltalės upę ties Minijos g., Klaipėdos m.). Daugiau paviršinių nuotekų valymo įrenginių ant esamų išleistuvų į Smeltalės upę artimiausiu metu nėra planuojama įrengti.

Šiuo metu yra įrengta 10 paviršinių nuotekų išleistuvų. Keturiais išleistuvais - Nr. 7, 8, 10, 11 išleidžiamas žymus nuotekų kiekis, surinktas nuo didelių teritorijų. Kitais išleistuvais išleidžiamos paviršinės nuotekos surinktos nuo nedidelių teritorijų, automobilių stovėjimo aikštelių, įmonių teritorijų ir pan. Paviršinių nuotekų valymo įrenginiai patvirtintais planavimo dokumentais yra numatyti įrengti visuose išleistuvuose į gamtinę aplinką, tačiau įrenginių statybai reikalingos didelės lėšos, todėl pirmiausia valymo įrenginiai statomi tuose išleistuvuose, kuriuose esama tarša buvo fiksuota arba labiausiai tikėtina (pramoninės teritorijos ir pan.). Šiuo metu vykdant ES projektą, statomi tik 1 paviršinių nuotekų valymo įrenginiai~~ant išleistuvo į Smeltalės upę Nr. 10.

Šiuo metu AB „Klaipėdos vanduo“ vykdant ES projektą Nr. 05.1.1-APVA-R-007-31-0001 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Klaipėdos mieste“ iš viso numatyta įrengti valymo įrenginius ties 3 paviršinių nuotekų kolektorių išleistuvais - Nr. 4, 10, 17. Rangos sutarties „Paviršinių nuotekų valymo įrenginių~ statyba ant išleistuvų Nr. 4, 10, 17~ Klaipėdos mieste“ Nr. 2019/SUT.03-19 vertė 1.267.700,00 eurų be PVM.

Aukščiau minėtas projektas jau įgyvendinamas, 2019-04-10 pasirašyta rangos sutartis „Paviršinių nuotekų valymo įrenginių~ statyba ant išleistuvų Nr. 4, 10, 17~ Klaipėdos mieste“ Nr. 2019/SUT.03-19. Šiuo metu pagal sutartį vykdomi projektavimo darbai, statyba planuojama pradėti tik gavus statybą leidžiantį dokumentą dar šiais metais. Planuojama darbų pabaiga 2021-02-28.

Kitų planų Smeltalės upelio situacijai gerinti AB „Klaipėdos vanduo“ neturi.“