„Pokyčiai neįvyks be Jūsų įsitraukimo! Platinkite informaciją ir siųskite nuotraukas iš savo gyvenamosios vietos, jei norite švarios ir sveikos aplinkos“, – kviečia netylėti klaipėdietė Alina Andronova. Anot moters, rinkiminiai pažadai greit pasimiršta, tad priminti valdininkams apie problemas būtina.
Alina atvirauja, kad jos pačios namų palangės ir grindys vis nuklojamos juodomis dulkėmis ir tai prasidėjo maždaug prieš porą metų.
„Birželio 25 d., Vyriausybėje, tarpinstituciniame pasitarime 17 klausimu buvo svarstomas Aplinkos ministerijos pateiktas įstatymų projektų paketas dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo griežtinimo. Dėl šių Projektų Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į LR Vyriausybę teigdama, kad „įvertinus visus siūlomus tvirtinti Projektus akivaizdu, kad tiek ūkio subjekto veikla, tiek pati verslo aplinka bus paveikta neigiamai: didėja kontrolė, sugriežtinamos TIPK bei Taršos leidimų išdavimo procedūros, numatoma supaprastinta tvarka veiklos sustabdymui, didėja bei atsiranda naujų mokesčių už aplinkos taršą, ženkliai didėja baudos bei pasekmės už padarytus aplinkosauginius pažeidimus, vadinasi, verslo subjektai tokių pakeitimų pasekmes pajus per ženkliai padidėjusią finansinę/mokestinę naštą, todėl dėl aukščiau minėtų įstatymų būtina aktyviau diskutuoti su ūkio subjektais ir kitais suinteresuotais asmenimis“.
LPK naujuosius galimus pakeitimus įvardina kaip naštą verslui, nors šie pakeitimai priverstų įmones dirbti atsakingiau ir tausoti aplinką bei visuomenės sveikatą. Apie šiuos pakeitimus svajoja kiekvienas klaipėdietis, gyvenantis tiek šiaurinėje, tiek ir pietinėje miesto dalyse, nes jų gyvenimo kokybė reikšmingai pagerėtų, neliktų smarvės ir juodų dulkių, kuriomis kvėpuojame kasdien, – dalijasi moteris.
Anot jos, bėda ta, kad taip laukti uostamiesčio gyventojams svarbūs Projektai į LR Seimo pavasario sesiją (kuri tęsis iki liepos mėn. vidurio) nepateks.
„Deja, Lietuva nesilaiko ES darnaus vystymosi politikos principų, kurių vienas yra priversti teršėjus mokėti – užtikrinti, kad teršėjai sumokėtų už žmonių sveikatai ir aplinkai daromą žalą. Atrodo, kad LR Vyriausybė neturi tvirtos politinės valios. Čia valdo verslas, o ne visuomenės interesas, gamtosauga. Todėl ir toliau medijose matysime tokius vaizdus, kaip žemiau pateiktoje fotografijoje“, – aktyviai priminti apie situaciją žada Alina.
Taršos šaltiniu A. Andronovos įvardijama „Klasco“ DELFI informavo, kad „vykdydama krovos darbus, kontroliuoja savo poveikį aplinkai ir dirba pagal leidžiamus normatyvus“.
Įmonės atstovai sako, kad vykdant geležies rūdos krovą nuolat yra naudojamos priemonės dulkėtumui mažinti, t. y. iškrovimo vietose naudojamos vandens patrankos, laistomi pravažiavimo ir technologiniai keliai, dispečeris nuolat seka oro monitoringo stotelės duomenis ir esant poreikiui yra koreguojami krovos darbai.
„Birželio 28–liepos 1 d. krova vyko įprastu režimu, buvo naudojamos vandens patrankos. UAB „Koris“ kietųjų dalelių matavimo stotelė, esanti „Klasco“ teritorijoje, nefiksavo kietųjų dalelių paros vidutinės koncentracijos viršijimų (liepos 1 d. fiksuota kietųjų dalelių paros vidutinė koncentracija 14,62 µg/m3 kai leidžiama paros norma yra virš 50 µg/m3). Taip pat informuojame, kad šią metų gegužės-birželio mėnesiais Aplinkos apsaugos agentūros teršalų matavimo stotelės duomenimis nebuvo nustatyta kietųjų dalelių paros vidutinės koncentracijos viršijimų“, – tokį įmonės atsakymą DELFI pateikė jų komunikacijos specialistė Vida Bortelienė.
Klaipėdiečiai ne itin patikliai atsiliepia apie tai, kad tarša neviršija leistinos normos ir gana aktyviai dalijasi nuomonėmis bei nuotraukomis. Štai vienas vyras nurodė, kad ne tik namuose žmonės kenčia nuo neaiškių dulkių – jis pasidalino fotografija, kad panašios dulkės nusėdo ir pajūryje ant smėlio.
„Sekmadienio vakare prie molo, arčiau kopų per jūros smėlį einant kilo juodos dulkės, prabraukus paviršių tepėsi. Informavau aplinkosaugą. Lauksim žinių“, – prie purvinos rankos nuotraukos parašė vyras.
Tiesa, kai kurie uostamiesčio gyventojai sako, kad tik „Klasco“ dėl taršos kaltinti nereikia – dėl sausros kyla dulkės visur, tad net ir kitoje miesto dalyje galima išvysti panašius vaizdus. Moteris pasidalijo vienintele rekomendacija – dažniau tvarkytis namus.
Į diskusiją įsitraukė ir dainininkas bei kompozitorius Vilius Tarasovas. DELFI pakalbintas vyras sako, kad problema opi jau senokai, tačiau kaip sovietmečiu viskas buvo slepiama ir „viskas buvo gerai“, Klaipėdoje esančios problemos, valdininkų lygmenyje, taip pat nematomos.
„Penktadienio vakarais ypatingai jaučiasi neaišku net kokia – naftos ar mazuto smarvė. Kai dukra grįždavo pavežiojusi šunį vakarais, net plaukai buvo įsigėrę to kvapo, tos smarvės. Kvapas jaučiamas ir šiokiadieniais vakarais, kai jau niekas iš institucijų nedirba ir tikrai nevažiuos tikrint. Niekas nepasikeitę nuo sovietmečio, niekas „negydo“, nesprendžia problemos visai kaip sovietiniais laikais. Žadėjo prieš rinkimus, kad tikrai spręs miesto smarvės ir taršos problemas. Mes gyvename centre, tai dar bent toliau nuo stadiono, kur žmonės namuose ištisai mato pajuodusias palanges. O juk stadione sportuoja vaikai, tai kuo mes ir vaikai kvėpuoja? Tiek pietinė, tiek šiaurinė Klaipėdos dalis turi savas problemas, smarvė visur vakarais, ir jau ne vienerius metus niekas nesikeičia“, – DELFI sakė V. Tarasovas.
Uostamiesčio gyventojų skundai jau buvo pasiekę ir prokuratūrą. Birželio mėnesį prokuratūros atstovai pranešė, kad priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimai viršytos oro taršos normų gyvenamuosiuose Klaipėdos miesto šiaurinės dalies rajonuose, besiribojančiuose su Klaipėdos uostu dėl, kaip įtariama, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste vykdytos veiklos.
BNS skelbia, kad įgyvendinant principą „teršėjas moka“ ir norint efektyviau kontroliuoti aplinkos taršą, Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė mokesčių ir baudų už aplinkos teršimą didinimui.
Galutinį sprendimą Vyriausybė priims kitą savaitę.
