„10 minučių - 150 cigarečių filtrų prie dukros mokyklos“, - balandžio 5-osios „laimikiu“ socialinėje erdvėje pasidalijo klaipėdietė Giedrė Lukienė.
Prisijungusi prie vykstančio iššūkio „30 dienų švaresnei aplinkai“ klaipėdietė neslėpė, kad pirmą dieną rinkti nuorūkas jai nebuvo malonu.
„Tikrai reikėjo perlipti per save. Dar vidinis balsas nuolat rėkė: „Kodėl tu turi rinkti, jei kiti primėtė?“ Be to, praeiviai keistai žiūrėjo į mane, renkančią nuorūkas“, - pirmosios iššūkio dienos įspūdžiais dalijosi džiazo dainininkė, muzikos mokytoja G. Lukienė.
Tačiau, pasak jos, sunku tik pradėti. Dabar tam kasdien ji skiria bent 10 minučių.
„Tai tarsi mankštą daryti. Bet, žinoma, norint rinkti nuorūkas reikia save apsaugoti ir būtinai mūvėti pirštines, nes juk nežinia, koks žmogus tą cigaretę rūkė. Kyla dar vienas esminis klausimas - kur tas nuorūkas mesti? Ar tikrai tinka jas išmesti į buitinių atliekų konteinerį? Manau, kad būtų logiškiausia jas „grąžinti“ gamintojams, bet ne taip paprasta tai padaryti“, - pasakojo klaipėdietė.
G. Lukienė sakė suvokianti, kad neįmanoma surinkti visų nuorūkų, tačiau vylėsi, kad tokios akcijos bent atkreips visuomenės dėmesį į egzistuojančią problemą.
Moteris džiaugėsi, kad uostamiestyje yra ir daugiau žmonių, įsitraukusių į šią socialinę akciją.
„Tikrai žinau, kad yra daugiau žmonių, kurie Klaipėdoje renka nuorūkas, kitas šiukšles, bet ne visi viešinasi“, - sakė moteris.
Per pusvalandį – 500 nuorūkų
Feisbuke pastaruoju metu galima matyti daugybę įrašų, kuriuose žmonės dalijasi nuotraukomis, kur ir kiek pririnko šiukšlių.
Keletą dienų labiau buvo orientuojamasi į gamtoje besimėtančias nuorūkas. Ne vienas išėjęs pasivaikščioti nepatingėjo jas surinkti ir net suskaičiuoti.
„Per 30 min. pririnkau 2 dėžutes nuorūkų, t. y. apie 500 vienetų. Depozitas išsprendė alaus butelių problemą, ar išspręstų nuorūkų?“ - svarstė Arminas.
„Reikia keisti rūkalių kultūrą, nes tiesiog dabar įprasta, kad parūkė ir meta kur stovi. Rūkaliai mėto ne tik nuorūkas, bet ir cigarečių pakelius. Dar ir degtukų dėžučių bei žiebtuvėlių pasitaiko. Taip pat teko rasti ir gamtoje išmestų elektroninių cigarečių. Įsivaizduokite, kas bus vėliau, jeigu rūkalių kultūra nepasikeis?“ - baisėjosi Giedrius.
Maža, bet pavojinga
Viena iš šio iššūkio iniciatorių Austė Juozapaitytė „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad balandžio mėnesį bus renkamos visos šiukšlės, bet keletą dienų labiau buvo akcentuojamos nuorūkos.
„Tiesiog norėjome atkreipti dėmesį į šią problemą ir jos mastą. Dažniausiai šių mažų šiukšlių nepastebime, bet mažiausios šiukšlės gali padaryti didžiausią žalą gamtai ir galiausiai mūsų sveikatai“, - sakė A. Juozapaitytė.
Ji priminė, kad nuorūkos yra antra pagal paplitimą šiukšlė Europos Sąjungoje.
„Cigarečių filtrai kelia grėsmę laukinei gamtai. Filtrų paskirtis - sulaikyti toksines medžiagas, todėl cigarečių filtruose yra kadmio, švino, cinko, arseno, kurie išsiskiria ir užteršia ne tik gruntą, bet galiausiai patenka ir į vandens telkinius. Sakoma, kad vienas cigaretės filtras užteršia apie 8 litrus vandens ir tokios toksinų dozės yra mirtinos vėžiagyviams. Cigarečių nuorūkos yra aptinkamos žuvyse, vėžiagyviuose, vandens paukščiuose...“ - prisijungti prie iššūkio ir kitus kvietė jo iniciatorė.
Ji pati suskaičiavo, kad vos per 10 minučių įmanoma surinkti tūkstantį nuorūkų.
„Vietoje, kurioje vykdžiau iššūkį, žmonės mėgsta sustoti su automobiliais ir neva stebėti saulėlydį. Nors šalia pastatyti konteineriai, jie beveik visiškai tušti, visos atliekos: nuorūkos, padangos, šampano buteliai, prezervatyvai, kavos puodeliai mėtosi aplink ir šalia esančiame miškelyje“, - pasakojo A. Juozapaitytė.
Vieni renka, kiti - kritikuoja
Džiaugiamasi, kad į šį iššūkį įsitraukia vis daugiau skirtingo amžiaus, profesijų žmonių iš skirtingų miestų ir net iš kitų šalių. Taip pat iššūkio imasi ir Lietuvoje žinomi asmenys, nebijantys pakelti besimėtančias šiukšles.
„Dažniausiai pagalvodami apie šiukšles gatvėse, įsivaizduojame tolimas šalis, kuriose gyventojai tiesiog skęsta šiukšlėse, bet, skirdami bent 10 minučių per dieną savo aplinkai švarinti, pamatome, kad problema egzistuoja ir pas mus. Svarbiausia stebėti ir jaustis savo miesto, šalies šeimininku, ir rūpintis savo šalimi taip, kaip ir savo namais. Taip ugdome savo, savo bendruomenės ir vaikų empatiją, siekiame geresnio, švaresnio ir kokybiškesnio gyvenimo“, - sakė A. Juozapaitytė.
Tačiau apsiriboti vien nuorūkomis neįmanoma, nes gamtoje mėtosi kur kas daugiau įvairių šiukšlių. Tad akcijos dalyviai rinko viską iš eilės. Daugelis pripažino, kad šiukšlių gamtoje yra tiek daug, kad į tą pačią vietą tenka grįžti ir kelias dienas.
Dar kiti į švarinimosi akciją įsitraukę entuziastai stebėjosi, kad gamtoje mėtosi ne tik buteliai, nuorūkos, plastikas, bet ir pilna šunų išmatų maišelių.
„Vadinasi, žmonės šunų ekskrementus į maišelius renka tik dėl vaizdo, kad niekas neįskųstų“, - svarstė viena iššūkio dalyvė.
Buvo ir tokių, kurie kritikavo tokius iššūkius. Esą šitaip problemos neišspręsi.
„Pagarba, bet nepritariu tokiems svetimų nusikaltimų tvarkymams. Kokia esmė tvarkyti, kai po dienos vėl bus tas pats?“ - replikavo vienas internautas. Jis sakė labiau palaikantis idėją, kad šiukšlintojai turėtų būti demaskuojami ir viešinami.
