„Mosėdžio valsčiuje gimęs K. Pemkus buvo gydytojas ir bibliofilas. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Vokietiją, nuo 1956 metų gyveno JAV. Visą gyvenimą K. Pemkus rinko lietuviškas, su Lietuva ir lietuvybe susijusias knygas, periodiką, įvairius leidinius. Prieš 25 metus išeivijos šviesuolis didžiulę bibliografinę kolekciją padovanojo Klaipėdos universitetui. Ji yra laikoma nacionaline bibliografine vertybe.
„Amerikos lietuviai aukojo pinigus, kad K. Pemkaus kolekciją supakuotų, pervežtų į Lietuvą. Šviesaus atminimo rektorius Stasys Vaitekūnas parvežė. Ar vertėjo? Praėjo 25 metai ir mes negalime užtikrinti, kad visa tai bus išsaugota, neradame tam lėšų. Kas ketverius metus ateina nauji dievai, kurie gali nuspręsti universiteto likimą, ką jiems reiškia XVII amžiuje išleistos knygos“, - retoriškai klausė Klaipėdos universiteto Retų spaudinių sektoriaus vyresnioji bibliotekininkė Emilija Steponavičiūtė, rišdama ir dėdama į dėžes bibliografines retenybes.
Reformos mėsmalė
Žinia, kad įgyvendinant Vyriausybės suplanuotą aukštojo mokslo reformą nuo praėjusių metų vasaros Klaipėdos universiteto Menų fakultetas tapo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetu.
K. Donelaičio g. 4 esantis pastatas, naudojamas pagal panaudos sutartį, be didelių ceremonijų perduotas iš universiteto akademijai. Iš esmės pasikeitė tik institucijos iškaba, administracija, dėstytojai, studentai liko tie patys. Bet štai Klaipėdos universiteto biblioteka, įrengta per tris aukštus, svetimoje aukštojoje mokykloje tapo Klaipėdos universiteto galvos skausmu, kiekvieną mėnesį atsieinančiu po kelis tūkstančius eurų už patalpų nuomą.
„Buvo noras iš viso Klaipėdos universitetą suskaldyti, išdraskyti ir sunaikinti. Laimei, šis planas nepavyko, tačiau išplėštas Menų fakultetas - didelė žala Klaipėdos universitetui.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (toliau LMTA) Klaipėdos fakultetas - buvęs nebuvęs. Vilniečiai neturi jokio intereso, kad Klaipėdoje būtų studentų. O iš Klaipėdos universiteto už patalpų bibliotekai nuomą nuo pat pirmos dienos pareikalauta mokėti pagal maksimalų tarifą - apie 4-5 tūkst. Eur per mėnesį, per metus išeitų didžiulė suma, kurią geriau investuosime į universiteto patalpų remontą“, - situaciją aiškino Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Iškelti centrinį Klaipėdos universiteto bibliotekos skyrių iš LMTA Klaipėdos fakulteto nurodyta per balandžio mėnesį.
Problema užprogramuota seniai
Kai užsukome į biblioteką, atradome knygas, dokumentus, periodiką į dėžes pakuojančias bibliotekininkes. „Mūsų turtas - 140 tūkst. egzempliorių. Tai yra apie 26 tonas popieriaus. Žinojome, kad anksčiau ar vėliau teks kraustytis, tačiau duotas terminas - mums per trumpas. Pasikeisdamos spaudinius pakuoja visų universiteto skyrių bibliotekininkės“, - komentavo šią savaitę užgriuvusį rūpestį Klaipėdos universiteto bibliotekos direktorė Dalia Kašinskienė.
„Vieną kartą iš nieko teko padaryti biblioteką. Dabar teks vėl tą patį iš naujo daryti ir kažin ar tai bus paskutinis kartas...Jeigu žinotume, kad iš senų lentynų kraustome į naujas, darbas nebūtų toks sunkus ir širdies nespaustų“, - guodėsi nuo pat bibliotekos įkūrimo dirbanti E. Steponavičiūtė.
Į dėžes pakuojamas bibliotekos turtas dabar keliaus į Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetą Salomėjos Nėries gatvėje.
„Problema, kad patalpos bibliotekai ten dar neįrengtos. Žadama, kad iki rugsėjo 1 d. bus įrengtos, tačiau net pinigų tam dar nėra skirta. Su fakulteto dekanu sutarėme, kad pačius trapiausius periodikos leidinius bandysime dėti iš karto į lentynas, kurias persivešime. Per tris mėnesius jiems gal nieko neatsitiks, bet žinote, kaip pas mus remontai vyksta. Niekas jokių garantijų suteikti negali...“ - nerimavo bibliotekos vadovė.
Pasak D. Kašinskienės, bibliotekos infrastruktūros problemos nebuvo sprendžiamos 25 metus. „Nuo pat universiteto įkūrimo svajojome turėti universiteto biblioteką. Dabar bibliotekos statyba yra Klaipėdos universiteto prioritetas. Jeigu dabartinis rektorius pradės statybą - tai galbūt mūsų svajonė išsipildys. Tai - vienintelė viltis, bet ir rektorius - ne visagalis. Pasikeis Seimas, Vyriausybė - vėl pasikeis požiūris į Klaipėdos universitetą. Pas mus negali žinoti, ko tikėtis.
Dabar politikai reikalauja, kad universitetuose būtų kuo daugiau studentų, bibliotekose kuo daugiau skaitytojų. K. Pemkaus fondas - specifinis. Jis reikalingas tik mokslo darbams, taigi tik studentams ir mokslininkams. Jame niekada nebus šimtų ar tūkstančių skaitytojų.
Ateina vienas žmogus ir dirbi su juo visą dieną. Čia parašytos Klaipėdos mokslininkių Romos Bončkutės, Danutės Petrauskaitės knygos, studentų baigiamieji ir kursiniai darbai, taip pat atvažiuoja Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, Vilniaus istorikai. Bet tai, ką mes saugome, yra nacionalinės vertės turtas, kurį turime turėti - didžiausia garbė ir prestižas universitetui. Kolekcijoje yra knygų, spausdintų nuo 1600-ųjų metų. Labai didelę kolekcijos dalį sudaro XIX a. leidiniai, išeivijoje spausdintos knygos. Kai kurios knygos yra vienetinės, nes anksčiau knygos buvo leidžiamos labai mažais tiražais ir kiti jų egzemplioriai tiesiog neišliko, kai kurių yra dar vienas kitas pasaulyje. Tai yra bibliografinės retenybės“, - Klaipėdos universiteto bibliotekos specifiką aiškino bibliotekininkės.
Reali grėsmė
Klaipėdos universiteto dėstytoja, literatūrologė Roma Bončkutė nuogąstauja, kad Klaipėdos universiteto bibliotekos kraustymasis kelia realią grėsmę K. Pemkaus fondo bibliografinėms vertybėms.
„Bėda, kad pinigai patalpų remontui, į kurias norima perkelti biblioteką, tik pažadėti, bet negauti. Manau, kad iki rugsėjo 1 d. jie tikrai nespės, nes reikia kapitališkai sutvarkyti tris aukštus. Negalima vežti sandėliuoti retų spaudinių į fakultetą, kuriame vyksta remonto darbai, visur dulkės. Skaitykloje, kurioje ketinama laikinai priglausti bibliotekos turtą, viskas netilps, nešios po visokius pakampius... Tokiame chaose bibliografinės vertybės gali ir dingti. Vytauto Striolios archyvą, kuris taip pat priklausė Klaipėdos uiversitetui, buv. KU Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika kartu su Akademijos Tarybos pirmininku Robertu Dargiu jau atidavė Vilniaus muzikos ir teatro akademijai. Tame archyve yra Klaipėdos miesto garbės piliečio Jeronimo Kačinsko palikimas. Kas gali užtikrinti, kad nebus taip išdraskytas, perduotas ir K. Pemkaus fondas“, - klausė R. Bončkutė.
Perspektyvoje - naujas medijų centras
Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir Socialinių mokslų fakulteto dekanas, prof., hum. m. dr. Rimantas Balsys užtikrino, kad Klaipėdos universiteto biblioteka bus perkelta ir saugiai įkurdinta tame fakultete, kuriame jai ir yra geriausia vieta, nes būtent socialinių ir humanitarinių mokslų dėstytojai ir studentai yra pagrindiniai šios bibliotekos paslaugų naudotojai.
„Vyriausybė numatė beveik milijoną eurų Klaipėdos universiteto pertvarkai, tai yra Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetams sujungti ir bibliotekai perkėlti iš buvusio Menų fakulteto. Dėl politinių permainų, švietimo ministrų kaitos rektoriaus rinkimų pinigai vėluoja, bet patalpos numatytos ir iki rugsėjo 1 d. bus įrengtos. Iki naujų studijų metų bibliotekos turtas bus laikomas fakulteto skaitykloje, trapūs leidiniai iš karto bus dedami į lentynas“, - tvirtino prof. R. Balsys.
Klaipėdos universiteto rektoriu prof. dr. Artūras Razbadauskas pridūrė, jog naujo, modernaus medijų centro statyba Klaipėdos universiteto miestelyje - yra universiteto prioritetas ir jau šiais metais numatoma parengti pastato projektą. „Medijų centras taip pat reikalingas LCC universitetui. Esame pasiūlę jiems bendradarbiauti rengiant projektą ir statant tokį objektą. Šiuo metu laukiame atsakymo, kuris lems sprendimą, ar statysime vieni, ar kartu su LCC tarptautiniu universitetu“, - sakė rektorius.
