Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Nachčiunova sako, kad ši vieta jai yra gerai žinoma, nes ji nuolatos teršiama šiukšlėmis.
Nesibaigianti problema
„Kiekvienais metais per pavasarinę talką balandžio ir gegužės mėnesiais valome tą plotą. Visada po žiemos pasimato visa betvarkė. Gauname ir miesto gyventojų pranešimų apie šiukšlinimą toje vietoje, ir patys važiuojame į tokias ir panašias labiau užterštas teritorijas. Pasidarome tokių vietų tvarkymo planą ir pavasarį po apžiūrių jį pasitvirtiname, o tada tas vietas tvarkome“, - teigė I. Nachčiunova.
Savivaldybės administracijos Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis teigė, kad nėra gavęs gyventojų skundų apie šiukšlinimą buvusių kapinių teritorijoje. Tačiau įprastinių teritorijų patikrinimo metu pernai teko apie 2-3 raštus surašyti Miesto tvarkymo skyriui, kad būtent tą teritoriją sutvarkytų.
„Ta vieta iš tiesų yra kelianti problemų. Dažnai ten girtaujama, mėtomos stiklinės, plastikinė tara, gyventojai neteisingai šunis vedžioja.
Mūsų kolegos yra pasiskirstę mieste zonomis, kurias vis tikrina. Pastebėję miesto tvarkos pažeidimus, užfiksuoja, surašo raštą ir perduoda Miesto tvarkymo skyriui. Pastarasis skyrius tikrai ten dirba, tvarko, bet patys žmonės nesistengia aplinkos tausoti, todėl ta betvarkė vis tęsiasi“, - kalbėjo S. Valiulis.
Natūralus procesas
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys patvirtino, kad Minijos gatvėje, prie buvusios įmonės „Progresas“, žaliame plote kadaise buvo senosios Smeltės kapinės, kurios užėmė 6,2 ha žemės plotą.
Pasak pašnekovo, XVI amžiuje prie marių buvo įsikūręs Smeltės kaimelis. Jis formavosi kaip Klaipėdos priemiestis. Smeltės kapinės veikė nuo XVIII amžiaus iki 1953 m. Ten buvo laidojami eiliniai Smeltės priemiesčio gyventojai. Tačiau kai 1945 m. sausio mėn. SSRS šturmavo Klaipėdą, gyventojų Smeltės kaimelyje neliko.
„Tuo metu buvo vykdoma pokarinė politika - naikinti atminimo ženklus, bylojančius apie Mėmelio istoriją. Tad ir šios, ir kitos mieste buvusios kapinės buvo sunaikintos, ne iškasant, o apstatant jas pastatais“, - teigė dr. J. Genys.
Pašnekovo teigimu, kapinių nykimas yra natūralus istorinis procesas, kuris vyksta ten, kur neišsaugojamas vietos gyventojų tapatumas. Tuomet nebelieka palikuonių, kurie turėtų kapines prižiūrėti.
J. Genys pabrėžia, kad negali būti nė minties tą žalią zoną urbanizuoti, nes tai yra svarbi istorinė vieta, kurią turime išsaugoti.
„Nemalonu girdėti, kad toje vietoje vystosi šiukšlynas. Trūksta ten bent kuklios atminimo lentelės, pažyminčios, kad čia kažkada buvo kapinės. Tikiu, kad daugelis vaikštinėdami ten net nežino, kad ten buvo kapinės. Gal, atsiradus įprasminimo lentelei, žmonės elgtųsi kitaip, kultūringiau?“ - svarstė J. Genys.
Įtrauktos į Kultūros vertybių registrą
Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pasakojo, kad apie buvusias senąsias Smeltės kapines prisiminta prieš aštuonerius metus, kai buvo rekonstruota šalia esanti Kalnupės ir Minijos gatvių sankryža. Vykdant žemės judinimo darbus buvo rasta karstų liekanų, kaulų fragmentų. Tuomet svarstyta, ką daryti su tuo žaliuoju plotu.
Tačiau tik prieš porą metų šios kapinės buvo įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Archeologai tikslino ribas ir visą šį žalią plotą apibrėžė kaip kultūros vertybę.
„Smeltės kapinės yra saugomos. Miestas turi kelis interesus saugoti šį plotą. Ką jau kalbėti apie kapinių išsaugojimą, šis žalias plotas yra buferis tarp uosto ir miesto, papildoma apsauga nuo triukšmo, taršos. Tik išskirtiniu atveju jas būtų galima panaikinti. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nurodyta, kad viešosios pagarbos kapinės gali būti perkeltos į kitą vietą, esant ypatingam visuomenės poreikiui“, - teigė V. Juška.
Pašnekovas pasakojo, kad kai kurios kitos senosios miesto kapinės yra pažymėtos stulpeliu su mėlynu plakatu. Tokių kapinių Klaipėdos mieste ir priemiestyje yra apie keliasdešimt. Vien Smeltės kapinių buvo ketverios. Tarp dabartinio Registrų centro Baltijos prospekte ir dabartinės Mėmelio taupomosios kasos Minijos gatvėje buvo Smeltės I kapinės. Smeltės II ir III kapinės buvo Minijos gatvėje, prie buvusios įmonės „Progresas“, o Smeltės IV kapinės - uosto teritorijoje.
Prieš trejus metus V. Juška kreipėsi į uosto vadovybę siūlydamas, kad uostas prisidėtų įrengiant memorialą, laidojimo kriptą Smeltės II ir III kapinėse. Į tą kriptą norėta perkelti palaikus iš Smeltės IV kapinių, esančių būtent uosto teritorijoje. Tokia mintis gimė, nes uoste turėjo būti plečiamas geležinkelis ten, kur buvo Smeltės IV kapinės.
Deja, uosto vadovai atmetė pasiūlymą, motyvuodami tuo, kad Uosto įstatymas neleidžia jiems uosto pinigų leisti tokiems dalykams.
„Po nesėkmingų derybų su uosto vadovais Savivaldybė Lėbartų kapinėse skyrė plotą ir iš Smeltės II ir III kapinių yra perkeliami palaikai ten. Taip Lėbartų kapinėse formuojasi senųjų kapinių kvartalas.
„Tačiau žvelgdamas į ateitį manau, kad Smeltės kapinės turėtų išlikti ir būti atitinkamai paženklintos, tačiau tuo turėtų pasirūpinti Kapinių priežiūros skyrius“, - sakė V. Juška.
Jis užsiminė ir apie kitas žymesnes kapines: Vitės, Vargšų, Tauralaukio, Lypkių kapines LEZ teritorijoje. Daugelis senųjų nenaudojamų kapinių yra pažymėtos miesto bendrajame plane.
Savivaldybės administracijos Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė teigė, kad pastarasis skyrius minėtas Smeltės kapines prižiūri minimaliai.
„Ta vieta mums nėra perduota prižiūrėti, nes ten nėra nustatytų aiškių ribų. Visos miesto vietos yra registruojamos bendrajame plane. Kodėl ta vieta dar nėra pažymėta, turėtų atsakyti Paveldosaugos skyrius. Tas plotas mums prižiūrėti bus perduotas tada, kai bus nustatytos aiškios tos teritorijos ribos“, - nedaugžodžiavo Z. Stankienė.
Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad senųjų Smeltės kapinių, Miesto bendrajame plane žymymų II ir III numeriais, sklypo formavimo procedūra jau yra baigiama ir ten šiuo metu atliekami kadastriniai matavimai. Panašiai po mėnesio planuojama turėti tikslius sklypo matavimus.
„Su Kultūros paveldo departamentu susirašinėjome ir patikslinome ribas. Po to kreipsimės į Nacionalinę žemės tarnybą, kad perduotų Klaipėdos miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise tą žemės sklypą, suformuotą kapinėms. Tuomet ir Kapinių priežiūros skyrius gaus tikslias ribas ir dokumentus. Tas sklypas tikrai nėra pamirštas. Greitu laiku ten viskas bus sutvarkyta“, - pozityviai pasakojo R. Gružienė.
