Jaunasis mokslininkas, humanitarinių mokslų daktaras Žydrūnas Vičinskas prisiminė, kad dar 2015 metais Socialinių mokslų kolegija atliko jaunimo situacijos tyrimą. Į klausimą, kokios priežastys daro įtaką jaunuolių sprendimui keisti gyvenamąją vietą po studijų Klaipėdoje, net 80,4 proc. apklaustųjų atsakė, jog tai lemia geri darbo pasiūlymai arba jų paieškos.
„Paprastai šnekant, minėta studija sufleruoja, kad Klaipėda 2015 metais jauniems žmonėms neatrodė pakankamai patraukli ekonomiškai. Jei jaunuoliai siekia materialios gerovės, tai dar nereiškia, kad jie yra patriotiškumą bei žmogiškąjį vertybinį pamatą pamynę materialistai. Leiskite paklausti, o kas gi yra jaunuolis arba jaunuolė, tarkime, neseniai baigęs universitetą? Vieno atsakymo tikrai nesurasime, variacijų gali būti labai daug. Pavyzdžiui, pasaulinės tendencijos rodo, kad šiuolaikinė jaunoji karta linkusi megzti globalius ryšius, keliauti, būti individualistais, tai yra neįsipareigoti“, - kalbėjo Ž. Vičinskas.
Mokslininkas tikino, kad priežasčių, kodėl jaunuoliai pasirenka gyventi kituose miestuose, gali būti daug. Anot jo, galimas ir atvirkštinis variantas.
„Pavyzdžiui, miestas, kuriame nėra didmiesčiams būdingo „skubančio gyvenimo sindromo“, šeimoms su mažamečiais kaip tik gali pasirodyti patrauklesnis. Gali būti, kad tokios šeimos, pavargusios nuo perpildytų didmiesčių, specialiai atsikels čia gyventi. „Neskubantis uostamiestis“ taip pat gali pritraukti kuriančių žmonių dėmesį“, - įsitikinęs Ž. Vičinskas.
Pamilo Klaipėdą
Jau kurį laiką kalbama, kad uostamiestis tuštėja ne tik dėl šalies sostinės atveriamų perspektyvių darbo galimybių, bet ir dėl Klaipėdoje retai surengiamų renginių ar vakarėlių, neišsiskiriančios klaipėdiečių minios.
„Miesto gyventojai, juos vertinant psichologiškai, nevienodi, dėl to jų pažiūros galimai skirsis. Pavyzdžiui, žmogus, pasižymintis intravertiniu psichikos modeliu, nelabai norės dalyvauti triukšminguose vakarėliuose - miesto centre, nepriklausomai nuo metų laiko. Tokiam žmogui, ko gero, prie širdies bus labiau uždaresni susiėjimai nedideliame kultūros centre tarp bendraminčių. Asmuo, kurio sąmonėje dominuoja ekstravertiniai bruožai, miestą vadins mirusiu, jei jame pasiges ryškiaspalvės žmonių minios ir centrinėse gatvėse dažnai šurmuliuojančių masinių renginių. Tai reiškia, kad miesto socialinės erdvės žemėlapį braižyti bei aiškinti vis dėlto reikėtų palikti socialinių mokslų atstovams, kurie geba surinkti didelės apimties duomenis, juos tam tikrame kontekste įvertinti ir mums - paprastiems mirtingiesiems - pateikti rezultatus“, - aiškino mokslininkas Ž. Vičinskas.
Pašnekovas pasakojo Klaipėdoje gyvenantis, nes pamilo šį miestą. Džiazo, bliuzo ritmas, vėjo nešami jūros garsai - tai tik keletas priežasčių.
„Teigiamą poveikį uostamiesčio atžvilgiu padarė ilgametės studijos Klaipėdos universitete, kuriame baigiau bakalauro, magistro studijas, vėliau - doktorantūrą. Esu beviltiškas klaipėdietis, nieko blogo čia nėra. Klaipėdoje susipažinau su savo būsima žmona, sutikau daug protingų ir tvirtų asmenybių, kurios formavo ir tebeformuoja mano paties pasaulio suvokimą. Čia taip pat yra nemaža dalis mano pažįstamų ir draugų.
Galų gale, mes visi iš principo gyvename ne miestuose (konkrečiose vietose), o tam tikruose sąmonės naratyvuose, kuriuos sau pasakojame. O tokių naratyvų, kuriuos laikau savojo pasakojimo dalimi, Klaipėdoje daug“, - sakė Ž. Vičinskas.
Prabilo apie problemas
Tačiau jaunojo Klaipėdos politiko 20-mečio Liutauro Barčkaus žodžiai - ne tokie guodžiantys. Jo nuomone, Klaipėda tampa provincija. „Kai mes tai suvoksime, pradėsime galvoti, kodėl jaunimas nori emigruoti iš uostamiesčio į Kauną, Vilnių, o blogesniu atveju - į užsienį“, - įsitikinęs vaikinas.
L. Barčkus tikino apgailestaujantis, kad daugybė jaunajai auditorijai įdomių renginių vyksta ne Klaipėdoje. „Atkreipkite dėmesį, ką dažniausiai girdime televizijoje. Kokie renginiai be Egidijaus Dragūno koncerto ir Karklės festivalio uostamiestyje vyksta?“ - klausė jis.
L. Barčkus tikino, kad būtų tikslinga skirti daugiau dėmesio renginiams, kurie pritrauktų jaunųjų gyventojų dėmesį. Jis sakė, kad dažnai sulaukia klausimo, kodėl pats neišvyksta iš Klaipėdos. Pašnekovas teigė, kad uostamiesčiui ištikimas liko nenorėdamas tapti „bandos nariu“. L. Barčkus akcentavo, kad dažnai kalba apie jaunimo problemas Klaipėdoje.
„Būtų tikrai labai keista, jei kalbėčiau, kad uostamiesčio jaunuolius reikia prikelti, reikia likti Klaipėdoje, bet tuo metu pats būčiau Vilniuje“, - kalbėjo jis.
L. Barčkus pasidžiaugė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė skiria pakankamai lėšų jaunimui, tačiau, anot jo, dar reikia pagalvoti, kaip jas geriau įsisavinti.
Ką sako statistika?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais Klaipėdos mieste buvo 153 030 gyventojų. Išankstiniais duomenimis, 2018 metais uostamiestyje gyventojų skaičius siekia 148 090. Skaičiuojama, kad 2008 metais Klaipėdoje gyveno kiek daugiau nei 184 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad uostamiestis nuo 2008 metų neteko 36 tūkst. gyventojų.
2016 metais Vilniuje gyveno daugiau nei 544 tūkst. gyventojų. O štai 2018 metų išankstiniais duomenimis, šalies sostinėje gyvena 549 tūkst. gyventojų. 2008 metais Vilniuje gyveno apie 545 tūkst. gyventojų. Tad nuo 2008 metų sostinėje gyventojų padaugėjo 4 tūkst.
Prabilo apie gyventojų sugrąžinimą
Praėjusią savaitę I. Simonaitytės bibliotekoje vykusios diskusijos apie karjeros galimybes Klaipėdoje metu Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas susirinkusiems jaunuoliams kalbėjo, kad tai, kas vyksta uostamiestyje, yra kelių dešimtmečių darbo vaisius - miesto ekonominės ir socialinės strategijos vykdomos pagal iš anksto nustatytą planą.
„Norime, kad Klaipėdos miesto gyventojų skaičius grįžtų į tą pradinę padėtį, koks buvo 1990 metais - 190 tūkst. gyventojų. Tam, kad geriau „suktųsi“ ekonomika, būtų sukurta didesnė pridėtinė vertė, darbo vietos. Užsibrėžėme, kad iki 2030 metų būtų 1,5 mlrd. investicijų“, - apie siekius pasakojo R. Zulcas.
Politikas sakė, kad šiuo metu Klaipėda netenka jaunų žmonių, tad ieškoma priežasčių, kas tai lemia.
„Didelė trauka yra į sostinę, nes daug kas nori studijuoti, bėgti nuo tėvų, siekti karjeros. Mes suprantame, kad reikia darbo vietų, miestas turi būti patrauklus, taip pat reikia municipalinio būsto (savivaldybei priklausančio būsto, kurį galima nuomotis žemiau už rinkos kainą. - Aut. past.)„, - sakė R. Zulcas.
Anot jo, mieste planuojama sutvarkyti viešąsias erdves, kitais metais planuojama spręsti municipalinio būsto klausimą. Esą tokie problemų sprendimo būdai gali padėti kalbant apie gyventojų emigracijos stabdymą, tačiau politikas įžvelgė ir problemų: „Jaunimas vangiai dalyvauja viešuose svarstymuose“.
Vis dėlto Klaipėdoje esama ir prošvaisčių. Trečias pagal gyventojų skaičių visoje Lietuvoje, uostamiestis gali pasiūlyti aukščiausią vidutinį atlyginimą šalyje po Vilniaus. 2018 metų spalio pradžioje nedarbo lygis Klaipėdoje siekė 5,4 proc. Lietuvos laisvosios rinkos instituto nuomone, Klaipėdoje vyrauja žemesni mokesčiai, mažiausia skola, efektyviai valdomas turtas ir švietimo infrastruktūra.
Klaipėda tampa provincija. Kai mes tai suvoksime, pradėsime galvoti, kodėl jaunimas nori emigruoti iš uostamiesčio į Kauną, Vilnių, o blogesniu atveju - į užsienį.
