„Susidaro įspūdis, kad įvairūs valstybės tarnautojai tik ir ieško, ką dar padaryti, kad nereikėtų nieko daryti“, - situaciją po pasitarimo apie Purmalių piliakalnio tvarkybos projektą apibendrino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius.
Pasak pavaduotojo, pasitarime buvo nuspręsta, kad klaipėdiečiams teks važiuoti į sostinę ir asmeniškai įrodinėti Kelių direkcijos darbuotojams, koks svarbus yra visuomenės interesas patekti į piliakalnį.
Purmalių piliakalnis (I tūkstantmetis - XIII a.) yra vienas iš dviejų išlikusių kuršių piliakalnių dabartinėje Klaipėdos miesto teritorijoje, kur susitinka Purmalės upelis su Dangės upe. Senovės paminklas kartu su senovės gyvenviete ir unikalia archajiška observatorija yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą ir saugomas valstybės, tačiau yra visiškai neprižiūrimas ir nepritaikytas lankyti. Piliakalnį pasiekti šiuo metu itin sudėtinga. Nuo Medelyno gatvės lankytojai turi žingsniuoti kelis šimtus metrų per pievas, vėliau klampoti po drėgnas pelkes.
Pasak Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, Purmalių tvarkybos projektą rengiantys architektai Mantas Daukšys ir Laima Šliogerienė numato įrengti takelius, kuriais eidami žmonės galėtų apžiūrėti vertybę, poilsio zonas, informacinius stendus, sutvarkyti želdinius, iškertant tik menkaverčius krūmus, bet paliekant medžius. Taip pat suprojektuota įvaža piliakalnio link iš Medelyno gatvės ir automobilių stovėjimo aikštelė.
„Tikslas yra, kad žmonės galėtų atvykti prie piliakalnio su automobiliais, ekskursijos autobusu ir būtų kur transporto priemones pastatyti. Taip pat automobilių aikštelėje numatyta įrengti tualetą. Lietuvos automobilių kelių direkcija šiam projektui nepritaria, argumentuodama, kad krašto kelyje įvažos gali būti projektuojamos ne tankiau kaip 500 metrų atstumu. Tačiau netoli planuojamos įvažos yra gyvenvietė, kurioje jau egzistuoja įvažos kur kas tankesniu atstumu ir joms įrengti leidimai buvo duoti“, - dvigubais standartais stebėjosi V. Juška.
