Švėkšniškiai lengviau atsikvėpė: nuo sunykimo gelbstimas vienas iš įdomiausių miestelio statinių, liudijantis permainingą ir skaudžią XX-ojo amžiaus krašto istoriją.
Spalį darbus pradėję bendrovės „Pamario restauratorius“ specialistai intensyviai atlieka tvarkybos darbus - atkuriama pastato perdanga, stogas,restauruojami mūrai. Bus atkūriami autentiški fasadai, langai, durys, lauko bei vidaus dekoras. „Vienas iš retesnių atvejų mūsų krašte, kai tenka iš arti susidurti su žydų istoriniu paveldu, jų statybos ir religijos tradicija. Dėl to, kad Lietuva skiria lėšų ir imasi iniciatyvos atkurti ne tik lietuviškąjį paveldą, bet ir kitų tautų sukurtas vertybes, tampame tik turtingesni ir brandesni. Švėkšnai ši sinagoga – svarbi identiteto dalis“,- sako restauravimo bendrovės vadovas Aldas Kliukas, beje, pats kilęs iš Švėkšnos ir matęs varganą šio statinio egzistenciją sovietiniais bei posovietiniais metais.
Švėkšnos sinagoga centrinėje Liepų aikštėje pastatyta 1928-aisiais. Iki tol čia stovėjo dvi medinės sinagogos, iš kurių viena buvo šildoma, todėl vadinta žiemine, kita – vasarinė. 1925-aisiais per gaisrą sudegus abiems medinėms sinagogoms, tame pačiame sklype prie turgaus aikštės nutarta pastatyti vienus maldos namus, bet jau mūrinius. Naujos sinagogos projektą parengė inžinierius Liubomiras Prosinskis iš Tauragės ir 1928-aisiais statinys buvo baigtas ir pradėjo funkcionuoti.
Sinagogą inžinierius suprojektavo stačiakampės formos, ilgoji jos ašis orientuota vakarų–rytų kryptimis. Pastatas išsiskiria maurų architektūrai būdingomis formomis: fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni piliastrai, arkinius langus įrėmina maurų architektūrai būdingi karpyto kontūro archivoltai, profiliuoto tipo polangiai. Visas išorines pastato sienas puošė judaizmo simbolis – šešiakampė Dovydo žvaigždė. Pastato tūris vientisas, išskaidytas į dvi dalis: vakarinė pastato dalis – dviejų aukštų. Antrajame aukšte buvo moterų galerija. Rytinė dalis vieno aukšto, čia buvo erdvi vyrų maldų salė. Istoriniai šaltiniai liudija, jog 1928 metais Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, atvykęs į Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos iškilmes, taip pat apsilankė ir Švėkšnos žydų bendruomenės maldos namuose.
Per II-ajį pasaulinį karą gausi Švėkšnos žydų bendruomenė buvo visiškai sunaikinta, savo reikšmę ir funkciją prarado ir sinagoga. Net ir atkūrus jos istorinį vaizdą, čia nebeplanuojama religinė veikla – tam tiesiog nelikę poreikio. Pastatą kultūrinėms reikmėms planuoja naudoti vietos bendruomenė, dėjusi daug pastangų, kad šis statinys atgimtų ir visiems liudytų žydiškąją Švėkšnos miestelio praeitį.
Lapkričio 16 d. 11 val. bus keliamas vainikas ant stogo.
