Kaune matavimai nuolat vykdomi 20-yje skirtingų vietų, išdėstytų visose 11 seniūnijų. Duomenys iš autonomiškai funkcionuojančių matavimo prietaisų pateikiami geoinformacinių technologijų sistemų (GIS) pagrindu veikiančiame žemėlapyje orotarsa.kaunas.lt, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Jame fiksuojami pagrindinių teršalų vidurkiai, kurie kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Tai kietosios dalelės (KD2.5 ir KD10), anglies monoksidas arba smalkės (CO), pažemio ozonas (O3), azoto (NO2) ir sieros (SO2) dioksidai.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės teigimu, platformoje gyventojai gali stebėti du kartus per parą atnaujinamą informaciją. Dienos tarša skelbiama 14.30 val., nakties – 04.00 val. ryto.
Žemėlapiuose rezultatai iš oro daviklių pateikiami vizualiai – spalvinėmis skalėmis. Žalia spalva reiškia nulinę taršą arba labai mažą jos kiekį aplinkoje, geltona – vidutinį oro užterštumą, o raudona didelę taršą.
Norintys atidžiau analizuoti ir palyginti duomenis iš skirtingų lokacijų, gali tai padaryti platformoje pasirinkę lentelę, rodiklių grafiką ar kiekvieno teršalo žemėlapį. Juose nurodomos normos pagal tarptautinį Oro užterštumo lygio indeksą, apibrėžiantį oro kokybės standartus.
