Kauno požeminių komunikacijų problema – ne tik jų susidėvėjimas. Nepatogumų kelia ir mišri nuotekų surinkimo sistema, į kurią patenka tiek buitinės nuotekos, tiek paviršiniai vandenys. Todėl stipriau palijus vanduo nebegali laisvai pratekėti riboto skersmens vamzdžiais ir greitai užkemša siurblines, o nuotekos ima tvindyti patalpas ar žemiau esančias vietas.
Mišrios nuotekų sistemos pakeitimas į europinius standartus atitinkančias atskiras buitinių ir paviršinių nuotekų sistemas turėtų būti įgyvendintas iki 2023 m. Dalis darbų jau atlikta. Per penkerius metus iš turėtų 24,44 km mišrios nuotekų ir paviršinio lietaus kanalizacijos teliko 7,65 km.
„Išties smarkiai pasistūmėjome į priekį: per pastaruosius dvejus metus mišri nuotekų surinkimo sistema buvo sutvarkyta Senamiestyje, Šv. Gertrūdos, Vilniaus ir Jonavos gatvėse bei Laisvės alėjos atkarpoje nuo Soboro iki Vilniaus gatvės“, – tvirtina „Kauno vandenų“ technikos direktorius Darius Gražys.
Dar 7 km paviršinių nuotekų tinklų buvo paklota Aleksote. Tokiu būdu pavyko nusausinti apie 165 ha žemės.
Mišri nuotekų surinkimo sistema pradėta tvarkyti ir Žaliakalnyje. Per pastaruosius metus šiame rajone paklota 3,71 km paviršinių nuotekų tinklų, nusausinta apie 31 ha žemės.
Nuotekų tinklas bus ir toliau renovuojamas Žaliakalnyje bei Aleksote, kur per liūtis bei pavasarinius polaidžius dažnai nuplaunami šlaitai. Keli šimtai vartotojų jau sulaukė galimybės atsijungti nuo pasenusios mišrios nuotekų sistemos.
Pasak D. Gražio, per trejus metus vien tik į vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukciją planuojama investuoti 18,93 mln. eurų.
Aplinkosaugos eksperto Sigito Rinkevičiaus vertinimu, mišrios nuotekų sistemos išskyrimas leis taupyti kaštus. „Lietaus nuotekų valymas taps žymiai paprastesnis, bus palengvintas ir nuotekų valyklos darbas“, – minėjo S. Rinkevičius, teigdamas, kad kauniečių pasirinkta strategija yra geras pavyzdys ir kitoms vandentvarkos įmonėms.
