Sieks įtraukti į meno ir kultūros žemėlapį

Iki šiol Muravos rajone stovėjusi 3,5 metrų aukščio ir 17 metrų ilgio ESO priklausanti transformatorinė atrodė niūriai, nepuošė miesto veido. Taip bendrovei ir gimė idėja padovanoti dovaną miestui – gegužės 22-oji tapo puikia proga idėjos išpildymui. „Švaros broliai“ taip pat sieks, kad piešinys būtų įtrauktas į Kauno miesto gatvės meno ir kultūros žemėlapį.

„Sveikiname Kauną ir kauniečius ir tikimės, kad piešinys džiugins miesto gyventojus ir svečius, suteiks jiems kūrybinio įkvėpimo. Sieksime, kad šis piešinys taip pat būtų įtrauktas į Kauno miesto gatvės meno ir kultūros žemėlapį“, – sako S. Vaičekaukas.

Jis įsitikinęs, kad aktyvus verslas turi prisidėti prie miesto gražinimo. Be šio meno kūrinio, „Švaros broliai“ taip pat yra nuvalę ne vieną grafičiais išterliotą pastatą.

„Norime, kad mus visus suptų daugiau švaros ir kokybiškų miesto erdvių“, – teigia „Švaros brolių“ atstovas.

Piešinyje atspindi miestą ir vertybes

Tauro simbolis piešiniui buvo pasirinktas neatsitiktinai, tai – pagrindinė Kauno herbo figūra, didingas, tvirtas gyvūnas, įkūnijantis jėgą, garbę, drąsą. Šias savybes piešiniu norėjo perteikti ir pati menininkė.

„Piešinyje – daug simbolikos. Herbe esantį gyvūną vaizduoju kaip keliaujantį ir nešantį ant savo nugaros visą Kauno miestą. Tauras žengia į priekį veržliai ir drąsiai, jis užtikrintai juda tik pirmyn, o kelią jam tarsi kompasas nušviečia tarp ragų esanti saulė“, – komentuoja E. Rudžionytė-Meškelienė.

Piešinyje jam iš paskos žengia visa taurų kaimenė, tai – lyg alegorija į miesto gyventojus, vieningus kauniečius. Grafiški taurų siluetai nugulė ir ant mažesnių, šoninių transformatorinės sienų. Jose E. Rudžionytė-Meškelienė gyvūnus vaizduoja taip, lyg šie būtų piešti pirmykščių gyventojų. Abstraktų stilių vaizduojamoms figūroms ji pasirinko taip pat neatsitiktinai – taip siekė parodyti gilias Kauno, kaip istorinio miesto, šaknis.

„Šiuo piešiniu linkime Kaunui toliau drąsiai ir unikaliai plėstis, augti, nepamiršti tikros vienybės ir pagarbos“, – sako drauge su kolegėmis Rita Rudžioniene ir Ieva Žilyte piešinį kūrusi jo autorė.
Pati E. Rudžionytė-Meškelienė gatvės menu domisi nuo paauglystės, ją visuomet žavėjo pogrindžio kultūra. Galiausiai pati pasukusi kūrybiniu keliu ėmėsi panašios veiklos, sukūrė ne vieną gatvės meno projektą Dubajuje.

Ilgus metus praleidusi Danijos sostinėje ji su šeima neseniai sugrįžo gyventi į gimtąjį Kauną, todėl šis projektas jai – ypač brangus. E. Rudžionytė-Meškelienė įsitikinusi – meno projektai žmonės kelia daug gerų emocijų, todėl galima tik pasidžiaugti, jog jų – tik daugėja, o verslas tam skiria vis daugiau dėmesio.