Blokiniai namai ir užgrūsti kiemai

Nors Eiguliai iš tiesų yra dar vienas Kauno daugiabučių mikrorajonas, suprojektuotas kaip Kalniečių mikrorajono tąsa, tačiau turi ir nedidelių skirtumų. Visų pirma, tai yra šiek tiek naujesnis rajonas, pradėtas statyti įpusėjus Kalniečių statyboms ir baigtas apie 1985 metus. Kaip ir Kalniečiuose, čia buvo statomi tos pačios serijos stambiaplokščiai daugiabučiai namai, tačiau gatvės išdėstytos medžių šakų principu, kai mažos gatvelės sueina į centrinę gatvę.

Kaip ir Kalniečiuose, čia ant daugiabučių sienų naudoti masyvūs, gerai matomi namų numeriai ir stambių šriftų gatvių pavadinimai. Naujovė – daugiabučių kiemų dangai panaudotos gelžbetoninės plokštės, vaikų žaidimo aikštelės įrengtos iš statybinių atliekų jas originaliai pritaikant.

Dar vienas urbanistinis skirtumas – su laiku rajone atsiradęs vienas kitas modernesnis statinys, tarp išskirtinesnių – daugiabutis „Sakura“ (projektavo „Jungtinės architektų dirbtuvės“), kuris mikrorajono pakraštyje, Jonavos gatvės šlaite iškilo 2006 metais. Pastato į viršų platėjantis fasadas padengtas raudona eksperimentine medžiaga, keičiančia savo atspalvį priklausomai nuo apšvietimo. Fasadui gyvumo suteikia langų aritmiškumas. Ilgą laiką toks neįprastos formos namas buvo vienintelis Baltijos šalyse, o šalia jo buvo suplanuotas ir japoniškų vyšnaičių sodas.

Eiguliai (R. Tenio nuotr.)
Foto: Kas vyksta Kaune

Tiesa, kaip ir visuose Kauno daugiabučių mikrorajonuose, Eiguliuose išlieka ta pati opi problema – duobėti kiemai, kuriuose gyvybiškai trūksta vietų automobilių parkavimui, todėl gyventojų transporto priemonės baigia užimti laisvesnius žaliuosius plotus ir pėsčiųjų praėjimus.

Šalia – LSMU Kauno klinikos

Eiguliai yra bene arčiausiai LSMU Kauno klinikų įsikūręs daugiabučių rajonas, kuriam ši kaimynystė duoda ir tam tikro išskirtinumo. Visų pirma, Eiguliuose butus itin pamėgo nuomotis iš užsienio į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą studijuoti atvykstantys studentai. Taip pat šiame rajone gyvena daug medikų, kurie naujus butus pirko dėl patogaus susisiekimo su klinikomis, kuriose daugelis tebedirba iki šių dienų.

Apie dar vieną išskirtinį bruožą pasakoja ir gyventojai – tai nuolat girdimos greitosios pagalbos automobilių sirenos. Jas dažniausiai mini gyvenantieji Sukilėlių prospekte, iš kurio vos už kelių šimtų metrų įsikūręs šiuolaikiškas viso miesto gyventojus aptarnaujantis Traumų ir skubios pagalbos centras.

Eiguliai (R. Tenio nuotr.)
Foto: Kas vyksta Kaune

Anksčiau „Topolis“, dabar – „Iki“

Vystant Eigulių mikrorajoną čia nutiesta troleibusų linija, pastatytos maisto parduotuvės „Topolis“ ir „Šiaurinė“. Daugelis Eigulių gyventojų mini, kad savo rajono neįsivaizduoja be troleibusų depo Šiaurės prospekte bei šių dviejų nuo seno veikiančių maisto parduotuvių. Tačiau pagal komentarus vis tiek pirmoje vietoje atsiduria „Topolis“, kuris bene ilgiausiai nepasidavė į jokio prekybos tinklo glėbį ir ilgą laiką rajone sėkmingai vystė savarankišką veiklą.

„Topolis“ garsėjo šviežiais, kokybiškais vietinių augintojų ir gamintojų produktais, turėjo kokybiškų pusgaminių skyrių, šalia „Topolio“ ir dabar tebeveikia anksčiau buvusi itin populiari šviežios lietuviškos mėsos parduotuvė – cechas, taip pat parduotuvė „Ginklai“. Prieš gerą dešimtmetį „Topolis“ baigė savo gyvavimą ir čia įsikūrė prekybos tinklas „Iki“.

Eiguliai (R. Tenio nuotr.)
Foto: Kas vyksta Kaune

Kino teatras „Eiguliai“

Dar viena rajono traukos vieta projektuotojų planuose buvo numatyta teritorijai ties P. Lukšio gatve, kur iki šių dienų stūkso vaiduokliu virtęs „Eigulių“ kino teatras.

Dar visai neseniai skelbimų portale aruodas.lt buvo patalpintas skelbimas, kuriame siūlyta įsigyti šį 1190 kvadratinių metrų 1984 metų statybos pastatą už preliminarią 450 tūkst. eurų sumą. Skelbime rašyta, kad pastate yra trys salės (257 kv. m, 182 kv. m ir 122 kv. m) bei administracinės patalpos per du aukštus. Pastatas stovi 37 arų komercinės paskirties sklype, kuris nuomojamas iš valstybės.

Eiguliai (R. Tenio nuotr.)
Foto: Kas vyksta Kaune

Tačiau labai daug metų šio pastato likimas yra atiduotas į laiko rankas ir pastato būklė nuolat blogėja, todėl labiausiai tikėtina baigtis šiam objektui – nugriovimas.

Vietoje griovybų – gaisras

Rajone būta ir skandalingesnių istorijų. Vieną tokių taip pat priminė portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai. Jie prisiminė laikus, kuomet Ukmergės gatvėje veikė ledo čiuožykla, dar kiti minėjo, kad toje vietoje buvo įrengtas net baseinas ir biliardo klubas bei veikė tuo metu rajone populiarus baras „Setas“.

Iš tiesų, toks objektas vietoje, kur šiuo metu įrengta mokama automobilių stovėjimo aikštelė, veikė apie 2000-uosius. Čia stovėjusiame mediniame pastate buvo ne tik kavinė su biliardu, bet ir pirtys su baseinu. Tačiau sėkminga veikla truko neilgai. Paaiškėjus, kad geroje vietoje iš miesto išnuomotoje žemėje pastatas buvo suręstas savavališkai, o žemę pradėjus naudoti pagal kitą paskirtį – nemokėti atitinkami mokesčiai už žemę. Miesto savivaldybė savivaliautoją padavė į teismą, kuri įpareigojo savavališką statinį nugriauti, tačiau sprendimas nebuvo vykdomas.

Kaip rašo to meto spauda, pastatas apie 2005 metus degė bene tris kartus, o pagrindinės gaisro tyrėjų fiksuotos versijos – tyčinis padegimas. Galiausiai padegėjams planas pavyko ir vieno iš gaisrų metu visiškai išdegė statinio vidus, įgriuvo apie 100 kvadratinių metrų stogo, apdegė sienos. Nustatyta, kad gaisro židinys buvo namo pastogėje.

Eiguliai (R. Tenio nuotr.)
Foto: Kas vyksta Kaune

Tuo metu spėliota, kad pastato sudeginimas tapo vienu iš problemos su savivaldybe dėl nelegalių statybų sprendimo būdų. Vėliau vietoje sudegusio pastato bandyta lieti ledo čiuožyklą rajono vaikams, kol galiausiai įrengta mokama automobilių parkavimo aikštelė. Kadangi rajone itin trūksta parkavimo vietų, aikštelė tapo labai populiari ir, galimai, finansiškai rentabili, nes laisvų vietų joje beveik niekuomet nėra.

Naktiniai barai – „taškai“

Apribojus alkoholio pardavimo laiką, kaip ir daugelyje mikrorajonų, Eiguliuose atsirado vadinamieji naktiniai barai, kuriuose dažniausiai būdavo imituojamas alkoholio pardavimas vartojimui vietoje. Dvi populiariausios tokio tipo užeigos – „Banginis“ šalia Savanorių prospekto ir didele iškaba „Gėrimai“ lankytojus viliojęs kioskas Ukmergės gatvėje. Prie šių įstaigų – ir joms būdingi lankytojai – vietiniai rajono girtuoklėliai, vienas kitas elgeta ir šiukšlių konteinerių tikrintojai.

Žinoma, šios vietos neapsiedavo be dar didesnio dėmesio, ypač pareigūnų. Policija čia ne kartą vyko tiek prevenciškai, tiek kviečiama dėl muštynių, vagysčių, vėliau – ir dėl pažeidimų, kai Kauno miesto savivaldybė ėmėsi priemonių tokias imitacinių „barų“ vietas uždaryti.

Eiguliai (R. Tenio nuotr.)
Foto: Kas vyksta Kaune

Kalniečių parko dalis – Eiguliams

Kiekvienas Eigulių gyventojas pabrėžia, kad gyvenimas šiame rajone puikus ir dėl pėsčiomis pasiekiamų gamtos plotų – netoliese tiek kauniečių pamėgti Kleboniškio miškų masyvai, tiek Kalniečių parkas, jei norisi labiau civilizuoto pasivaikščiojimo.

Eiguliai (R. Tenio nuotr.)
Foto: Kas vyksta Kaune

Tiesa, Kalniečių parko ribos savivaldybės nutarimu galutinai nustatytos tik 1994 metais, kuomet dalis parko teritorijos kitoje pusėje S. Žukausko gatvės grąžinta buvusiems savininkams, sklypuose iškilo privatūs namai ir vienuolynas su koplyčia, kuriame įsikūrė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacija.

Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus dekretu 1996 m. šioje vietoje įkurta Kauno palaimintojo Jurgio Matulaičio parapija, o Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserys laikinai leido parapijos tikslams naudoti savo kongregacijos koplyčią vienuolyno patalpose.

Eiguliai (R. Tenio nuotr.)
Foto: Kas vyksta Kaune

2001 m. gegužę pradėtos naujos bažnyčios statybos, o pirmą kartą dar nebaigtame pastate įvyko 2014 metų šv. Velykas iškilmės. Šiuo metu bažnyčioje toliau vyksta vidaus įrengimo ir paskutinieji projekto užbaigimo darbai.

Senosios Eigulių kapinės

Ne visi kauniečiai gal ir žino, tačiau į šio rajono teritoriją patenka ir Jonavos gatvės šlaite įsikūrusios senosios Eigulių kaimo kapinės, kurios palaidotas ne vienas garsus kaunietis ir miestui nusipelnęs asmuo, o bene įspūdingiausias kapų panteonas skirtas mirusiems cirko artistams.

Pasak istorikų, Eigulių kaimo kapinės įsteigtos apie 1880 m., jose iš pradžių laidoti kaimo ir apylinkės gyventojai. Eigulius 1959 m. ir 1977 m. prijungus prie Kauno, jos tapo miesto kapinėmis, kurios įrašytos į kultūros paminklų sąrašą.

Eiguliai (R. Tenio nuotr.)
Foto: Kas vyksta Kaune

Mobilus patikros punktas

Jei vis dar nesupratote vietos, kur yra Eigulių kapinės, ją pasufleruos kitas ne mažiau pastaruoju metu garsus objektas – mobilus patikros punktas, kuriame dėl COVID-19 jau daugiau kaip metus laiko testuojami Kauno miesto gyventojai.

Jonavos gatvėje iki pandemijos veikusiame Kauno kempinge 2020 m. kovo 19 d. atidarytas mobilus koronaviruso patikros punktas Kaune buvo vienas pirmųjų modernių centralizuotų patikros punktų Lietuvoje. Į tyrimų paėmimo punktą galima atvykti tik gavus siuntimą iš Koronos karštosios linijos 1808 specialistų arba užsiregistravus internetu. Atvykę asmenys privalo atlikti pavojingo viruso testą neišlipdami iš automobilio.

Miesto pakraštyje dirbančioms Kauno miesto poliklinikos medikų komandoms nuo pat veiklos pradžios talkina viešosios policijos pareigūnai ir savanoriai. Punkte gali dirbti iki trijų medikų komandų po tris asmenis, per dieną čia gali būti aptarnaujama iki 2600 žmonių. Kauno kempinge punktą nuspręsta įkurti, nes į šią vietą lengva atvykti automobiliu iš daugelio miesto mikrorajonų, taip pat jis greitai ir paprastai pasiekiamas atvykstantiems iš kitur. Teritorija saugiai aptverta, tinkama sklandžiam automobilių judėjimui.

Eiguliai (R. Tenio nuotr.)
Foto: Kas vyksta Kaune

Pėsčiųjų tiltas į Kleboniškį

Jau anksčiau publikacijoje paminėta tai, kad Eigulių gyventojai itin vertina galimybę greitai pėsčiomis ar dviračiu pasiekti Kleboniškio mišką, o prie to nemažai prisidėjo tai, kad iš Eigulių 1982 m. pastatytas pėsčiųjų viadukas, leidžiantis saugiai pereiti virš Vilnius-Kaunas automagistralės. Statinys buvo suręstas pagal individualų projektą iš klijuotų medinių konstrukcijų, kurias pagamino „Jūrės“ gamykla, veikusi Kazlų Rūdoje (dabar „Jūrės medis“). Panašaus silueto medinis viadukas magistraliniame kelyje 1984 m. pastatytas ir Vievyje.

Susidėvėjus medinėms konstrukcijoms, 2003 metais viadukas buvo išardytas, paliktos tik tarpinės atramos. Rekonstruotas viadukas pastatytas pagal netipinį projektą, jis išsiskiria pakylėta arka, sudaryta iš dviejų metalinių konstrukcijų, kurios suteikia tiltui lengvumo įspūdį.

Eiguliai