„Volfas Engelman“ žada, kad šventė tikrai įvyks, o jei nepavyks jos paminėti gyvai, aludariai surengs nepamirštamą virtualų vakarėlį. Todėl bravoras siūlo pasiruošti ypatingam vasaros nuotykiui, kuris padovanos pačias geriausias ir šilčiausias emocijas.
Tarptautinę aludarių dieną „Volfas Engelman“ visuomet stengiasi paminėti originaliai, nuotaikingai ir įspūdingai, todėl tradicijos kelti šventės kartelę vis aukščiau žadama nesulaužyti ir šįmet. Ne veltui bravoras siūlo jau dabar nusiteikti unikalioms vasaros linksmybėms, kurios įvyks bet kuriuo atveju, ir pristato šiųmetį renginio plakatą.
„Galime garantuoti – Aludarių dieną tikrai atšvęsime: jei ne gyvai, tai virtualiai. Kitaip ir negali būti. Juk daugumai vasara yra laukiamiausias metų laikas. Ji reiškia atostogas, saulę, šilumą, koncertus po atviru dangumi, šokius iki paryčių. Nors aplinkybės ir pasikeitusios, o karantino ribojimai nesuteikia daug vilčių, mūsų komanda siūlo nenusiminti ir jau dabar pasiruošti išskirtinei patirčiai – Aludarių dienai“, – sako „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.
Štai pernai neeilinės aplinkybės paskatino ieškoti netradicinių šventės sprendimų. Todėl, vykstant renginiui, kauniečiai ir miesto svečiai buvo vaišinami nealkoholiniu šviesiuoju ir vyšnių kriek alumi. Tik tuomet šie gėrimai pirmą kartą Lietuvoje bėgo tiesiog iš miesto centre įrengtų reklamos kolonų. Šventė taip pat vyko bravoro kiemelyje, o virtualią alaus degustaciją stebėjo tūkstančiai.
„Pirmąkart organizuodami renginį sulaukėme kelių tūkstančių dalyvių, po metų jų buvo dvigubai daugiau. Pernai karantinas paskatino ieškoti originalių sprendimų, ir tai leido šventę padovanoti daugiau nei 130 tūkst. mūsų bičiulių. Šiemet švęsime su saikingomis, bet gardžiomis vaišėmis, planuojame įspūdingą koncertą, įvairių pramogų, siūlysime mėgautis gaiviaisiais gėrimais, esame numatę daugybę netikėtumų. Visgi, jei dėl susiklosčiusių aplinkybių ir negalėsime pasimatyti gyvai, turime paruošę virtualių linksmybių, kurios leis visiems drauge pasidžiaugti“, – žada M. Horbačauskas.
