Baseino įranga – jau statybvietėje

Kaip „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė baseiną statančios bendrovės „Conresta“ vadovas Lukas Laukaitis, šiuo metu intensyviai vykdomi pastato konstrukcijų betonavimo darbai. Po to statinys bus sandarinamas, t. y., montuojamas fasadas ir stogas, kurie yra reikalingi baseino inžinerinių sistemų bei vidaus apdailos įrengimui.

Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius pridėjo, kad vandens sporto centre jau išbetonuoti baseinai bei SPA zona, kas matyti ir portalo nuotraukose iš paukščio skrydžio. Ruošiamasi betonuoti rūsio perdangą ir grindis, taip pat atvežta didelė dalis baseino technologinės įrangos, kuri turi būti sumontuota prieš išbetonuojant perdangą.

L. Laukaitis patvirtino, kad Lietuvoje vienintelių tokių matmenų sijų montavimas Nemuno saloje yra baigtas, sijos įrengtos savo projektinėse pozicijose.

„Darbai vyko itin sklandžiai ir nuosekliai. Belikęs paskutinis žingsnis – sijų užpildymas betonu, kadangi jos yra kompozitinės. Tai bus dar vienas etapas, reikalaujantis žinių ir įgūdžių, nes sijos turi būti užpildytos visiškai. Šis darbas bus atliekamas lygiagrečiai su denginio betonavimo darbais“, – aiškino „Conresta“ vadovas.

Griaus „Žalgirio“ arenos sieną

Į „Žalgirio“ rungtynes pro sunkiau besivarstančias duris vaikštantys žiniasklaidos atstovai jau kurį laiką statybų užuominas gali pastebėti ir arenos viduje – su nauju baseinu ji jungsis 10 m pločio tuneliu, o tam reikės išardyti esamos „Žalgirio“ arenos sienos konstrukcijas ir įrengti praėjimą.

„Žvelgiant į perspektyvas, „Žalgirio“ arenoje per čempionatus, kuriuos norima organizuoti statomame baseine, bus pastatomas surenkamas baseinas sportininkų apšilimui, todėl reikalingas erdvus patekimas iš „Žalgirio“ arenos į baseino pastatą“, – dėstė L. Laukaitis.

Jis pažymėjo, kad siekiant išlaikyti aukščiausią kokybę, tam tikrus darbus teko pristabdyti dėl šią žiemą spaudusios itin žemos temperatūros bei didelio kritulių kiekio, tačiau šiuo metu viskas vyksta pagal planą, tad darbai bus atlikti sutartu laiku.

Ekspoziciją pirks šiemet

Komentuodamas „Autokaustos“ vykdomas mokslo ir inovacijų centro statybas, V. Abramavičius įvardijo, kad čia atliekamas monolitinių sienų betonavimas, įrengiamos rūsio grindys, perdangos, konstrukcijos virš polių. Ekspozicijos koncepcija yra parengta, o viešuosius pirkimus planuojama atlikti per šiuos metus.

Arčiausiai finišo yra pėsčiųjų tilto statybos, kurios ir prasidėjo anksčiausiai. Jau įrengtos atramos, išbetonuota perdanga, pasak Statybos valdymo skyriaus vedėjo, liko įrengti tilto hidroizoliaciją, dangą, turėklus, apšvietimą bei sutvarkyti aplinką.

Nuo grafiko kol kas nekrypsta nė vienas projektas. 25,8 mln. eurų vertės baseino statybas tikimasi užbaigti 2022 m. kovą–birželį, tų pačių metų liepą planuojama užbaigti „Mokslo salą“, kurios bendra vertė siekia 28,6 mln. eurų. Tiltą, kurio kaina negali viršyti 5 mln. eurų, numatyta baigti šių metų rugpjūtį–rugsėjį.

Numatyta sutvarkyti ir aplinką

Išvardyti objektai – ne viskas, ką suplanuota daryti Nemuno saloje. Kažkada žaliomis lygumomis plytėjusiame plote baigiant grandiozines statybas ketinama įrengti naujas rekreacines zonas, takus, apšvietimą ir kitus elementus.

Pagal „Kauno plano“ 2018 m. parengtus pasiūlymus, saloje projektuojamos dvi pontoninės valčių prieplaukos, šildomas lauko baseinas ir miesto paplūdimys, vakariniame smaigalyje – 6 m aukščio betoninis apžvalgos takas, o dauboje prie „Mokslo salos“ – 200 vietų lauko amfiteatras su scena. Centrinėje Nemuno salos dalyje suformuota sporto zona išliks, tačiau bus suprojektuota iš naujo.

Kol kas negalima teigti, kad visi išradingi projektinių pasiūlymų sprendiniai bus perkelti į techninį projektą. V. Abramavičius nurodė, jog salos sutvarkymui rangovas dar neišrinktas, bet šiuos darbus planuojama atlikti iki 2022 m. birželio 30 d. Pagal dabartinį scenarijų, neatpažįstamai pasikeitusi Nemuno sala kauniečius turėtų pasitikti kitų metų vidurvasarį.

Tuo tarpu kartu su bebaigiamu pėsčiųjų tiltu urbanistų galvose brėžta salos ir Aleksoto jungtis, kaip pažymėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis, galėtų būti įrengta išvysčius pakrantės teritoriją šalia H. ir O. Minkovskių gatvės ir įgyvendinus M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą.

„Iki tol, manome, tiltas nėra pirmo būtinumo projektas“, – infrastruktūros plėtros sąlygas komentavo A. Palionis.