Apie naująjį sielovados centrą su maldos namais šią savaitę kalbėjosi Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
K. Kėvalo teigimu, iki šiol minėtų gyvenviečių tikintieji į mišias ar dėl kitų dvasinių patarnavimų vykdavo į aplinkines parapijas. Dalis vyresnio amžiaus gyventojų naudojosi Romainių koplyčia, tačiau šios patalpos buvo privatizuotos.
„Kauno arkivyskupijos kunigų taryboje svarstėme naujos parapijos steigimo ir bažnyčios statybų galimybes, tačiau iškilo žemės sklypo klausimas“, – pasakojo arkivyskupas.
V. Makūnas pastebėjo, kad Kauno rajone beveik neliko laisvos valstybinės žemės, tačiau pažadėjo šį klausimą atidžiai apsvarstyti. Jis pabrėžė, kad Bažnyčios ir savivaldybės partnerystė ypač svarbi dabar, kai pandemija atnešė į gyvenimą daug įtampos ir sumaišties.
„Ir Bažnyčia, ir savivalda siekia, kad vietos bendruomenės būtų darnesnės, saugesnės, labiau susitelkusios. Kartu sprendžiame socialines problemas, rūpinamės kultūros paveldu“, – tvirtino V. Makūnas.
Klausimas, kurioje seniūnijos vietoje galėtų iškilti naujoji bažnyčia, kol kas lieka atviras, tačiau ir meras, ir arkivyskupas sutarė, kad maldos namų statyba turėtų sutelkti bendruomenę ir atnešti daugiau darnos į šį kraštą.