Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, Kovo 11-osios gimnazijoje plėtojama socialinio verslo veikla ne tik ugdo moksleivių verslumą, tačiau ir moko juos priimti kitokių gebėjimų bendraamžius, juos įtraukti į bendrą veiklą. Apie gimnazijos veiklas pasakoja mokytoja Renata Varnienė ir direktorius Stanislovas Milašius.

Ugdo ne tik verslumo įgūdžius, bet ir vertybinį stuburą

„Kovo 11-osios gimnazija turi gilias verslumo ugdymo tradicijas. Didelė dalis gimnazistų mokosi ekonomikos ir verslumo kaip privalomo ar pasirenkamojo dalyko, dalyvauja neformalaus verslumo ugdymo veiklose, – pradeda mokytoja R. Varnienė. – Nuo 2005 metų mokykloje kuriamos ir sėkmingai veikia moksleivių jaunosios bendrovės. Ekonomikos pamokose gimnazistai mokosi kurti verslo idėjas, jas vertinti, atrinkti, susipažįsta su įmonės finansiniais dokumentais, dirbančiųjų bendrovėje pareigybėmis, personalo atrankos metodais, išnagrinėja verslo plano sudedamąsias dalis. Neformalioje veikloje gimnazistai kuria savo verslo idėjas ir jas realizuoja praktiškai.“

Nuo 2007 m. gimnazijoje taip pat veikia ir „Verslo klubas“, sujungiantis esamus bei buvusius mokinius, besidominčius ekonomika ir verslu. Klubas sukuria galimybes bendrauti, bendradarbiauti, tobulėti.

„Dalyvaujame interaktyvios simuliacijos „Titan“ programoje, socialinio verslo „Socifaction“ projekte ir kituose ekonominiuose konkursuose. Mokiniai pasiekė gerų rezultatų Kauno miesto bei respublikiniuose konkursuose, „Junior Achievement“ eXpo, viktorinose. Kasmet dalyvaujame nacionaliniame ekonomikos egzamine, „Sumanaus moksleivio akademijoje“, įvairiuose „Lietuvos Junior Achievement“ bei universitetų organizuojamuose renginiuose. Verslumo ugdymo veiklas išbandome ir jaunesnėse, netgi pradinėse klasėse,“ – sako gimnazijos mokytoja.

Renata Varnienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

O kaip „Junior Achievement“ jaunųjų bendrovių veikla bei verslumo pamokos pakrypo būtent socialinio verslo link?

„Mokykloje nuolat ugdome žinias ir gebėjimus, skaičiuojame rezultatus, bet per mažai dėmesio skiriame vertybių formavimui. Tai – labai sudėtinga, nes vertybes formuoja šeima, didelę įtaką daro draugai, aplinka, žiniasklaida, visuomenė. Baigę gimnaziją, jaunąsias bendroves kūrę mokiniai pasirenka skirtingus kelius, bet man labai svarbu, kad jie išsineštų patirtį, paremtą bendražmogiškomis vertybėmis ir dalintųsi ja su kitais,“ – sako pašnekovė.

Keičia savo ir verslininkų požiūrį į neįgaliuosius

Mokytoja svarsto, jog paskutiniaisiais metai vykdyti socialinį verslą tapo netgi savotiškai madinga.

„Bet mes buvome pirmieji, į jaunųjų bendrovių konkursus išvykę kartu su negalią turinčiais mokiniais. Sulaukėme nuostabos, ne visada supratimo, netgi gailesčio. Pamenu, kaip vyriausybės narys, nusipirkęs prekę, atsisakė grąžos. Tada mokiniai padarė išvadą, kad visuomenė turi išmokti priimti kitokį žmogų ir suvokti jo poreikius. Žmonėms su negalia reikia ne gailesčio ir ne pinigų, o supratimo, palaikymo ir galimybių realizuoti save – kaip ir kiekvienam kitam. Pristatydami save bei savo produktus, nešame visuomenei žinią, kad visi mes galime dirbti ir sukurti gražių dalykų. Teko stebėti, kaip konkursuose palengva keitėsi vertinimo komisijos narių, verslininkų, kitų gimnazijų mokytojų ir mokinių požiūris į įvairių gebėjimų vaikus. Toks ir yra mūsų tikslas,“ – džiaugiasi R. Varnienė.

„Tiek vieni, tiek kiti vaikai labai įsitraukia į šią veiklą: vieni siūlo idėjas, kiti puola jas įgyvendinti,“ – sako Kovo 11-osios gimnazijos direktorius Stanislovas Milašius.

Vienais metais moksleiviai kartu su specialių poreikių turinčiais bendramoksliais kūrė spektaklius. Vėliau pabiro įvairios idėjos, tačiau, pasak mokytojos R. Varnienės, socialinis tikslas ir atspalvis nuo šiol išlieka visose veiklose ir idėjose.

„Praktiškai visos paskutiniu metu kurtos jaunosios bendrovės turi socialinį ar ekologinį poveikį. Vieni prekiauja žaislais-herojais su istorijomis, padedančiomis įveikti patyčias, kiti gamina natūralius kosmetikos gaminius, dar kiti sukūrė tinklapį „Paauglystė be streso“, kuriame patys moksleiviai bei specialistai savanoriai gelbsti patiriančius stresą ar sprendžia kitas paauglystės problemas. Manau, jog visi, kurie bent kiek pažino socialinį verslą, šiek tiek pasikeitė: įgavo daugiau supratimo, empatijos, tolerancijos kitokiam žmogui,“ – svarsto mokytoja.

Pasak gimnazijos direktoriaus S. Milašiaus, socialinių verslų kūrimas padėjo įtvirtinti mokyklos taisyklę: „Jei mokomės kartu, visa kita irgi darome kartu.“ Ir nesvarbu, kokios tavo galimybės, visuomet gali prisidėti kokiu nors darbu.

„Šis verslumo mokymas suteikia labai daug naujų socialinių įgūdžių. Vaikai, išėję iš mokyklos, sakyčiau, jau turi gyvenimiškos patirties. Įspūdingiausia, jog baigę mokyklą moksleiviai iš tiesų įkuria verslus, skambina ir klausia, gal yra baigusių kitokių vaikų, kuriuos jie galėtų įdarbinti. Jie galvoja apie šiuos vaikus net po daugelio metų – tai yra akivaizdi nauda visuomenei. Galbūt todėl ir pelnėme šį (The Entrepreneurial School Award – TES) apdovanojimą,“ – kalbėjo mokyklos direktorius.

Tereikia geros idėjos ir negalia virsta galimybe

Pasak S. Milašiaus, senoji karta galbūt vis dar yra išsaugojusi požiūrį, jog verslininkas – tai tas, kuris tik spaudžia savo darbuotojus ir patenkintas skaičiuoja pelną. Dirbdami kartu su negalia turinčiais mokiniais Kovo 11-osios gimnazistai išsiugdo visiškai kitokį matymą.

„Verslininkas suteikia darbo vietas, atlyginimą tiems, kuriems yra sunkiau. Ne pelnas tave daro laimingą – jo tereikia tiek, kad verslas išsilaikytų,“ – sako S.Milašius.

Pasak direktoriaus, negalią turintys vaikai yra kitokie, bet darbštumo trūkumo jiems neprikiši. Tereikia juos sudominti, ir jie gali nuversti kalnus. O kaip pritaikyti jų gebėjimus – jau tampa „socialinių verslininkų“, idėjos autorių užduotimi.

„Kai mokytojoms tenka pabendrauti su kitomis mokyklomis, kuriose mokosi specialiųjų poreikių vaikai, pastebime, kad mūsų vaikai – labiau socializuoti. Ir tas pokytis įvyksta gavus galimybę, jų ne-galia virsta galėjimu. Jie gali! Ir patys tai supranta, todėl nuoširdžiai imasi jiems pavestos užduoties, “– kalbėjo S. Milašius.

Pasak mokytojos R. Varnienės, pagal šios gimnazijos sampratą, visi vaikai yra gabūs ir visi turi individualių poreikių, o mokykla yra pasirengusi juos atliepti.

„Siekiame gimnazijoje įdiegti tokį verslumo ugdymo modelį, kuris padėtų kiekvienam mokiniui lavinti jo individualius gebėjimus ir įgūdžius, skatintų bendrauti ir bendradarbiauti, keltų jo savivertę, kad kiekvienas jaustųsi svarbus bei reikalingas. Visų jaunosios bendrovės narių tikslas vienas: sukurti paklausų produktą ir jį realizuoti rinkoje. Tačiau kiekvienas narys į įmonės veiklą įneša savo indėlį: atlieka tuos darbus, kurie jam sekasi, daro tai, ką sugeba. Vieniems patinka tvarkyti įmonės finansus, tuo metu kiti lavina savo rankų smulkiąją motoriką, verdami karoliukus. Kažkas tobulina oratorinius gebėjimus, pristatinėdamas produktą vertinimo komisijai, o kai kam pakankamas iššūkis – iš odos dailiai iškirpti lapelį. Taigi, vaikams, turintiems negalią, atsiranda daugiau galimybių socializuotis visuomenėje, o gimnazijos klasių mokiniai ima geriau suvokti žmonių skirtingumą ir įvairovę,“ – atskleidžia pašnekovė.

Norėtų dažniau pasidalinti patirtimi su lietuviais

Gimnazijos direktorius prisimena nustebęs po žinios apie pelnytą „Europos versliausios mokyklos“ apdovanojimą, tačiau mano, jog jis – ne už vienų mokslo metų jaunąją bendrovę ar projektą, o už ilgametį nuoseklų, sistemingą darbą.

„Esame pastebėti ne tik verslumo srityje. Dar anksčiau buvome pastebėti ir UNESCO (priimti į asocijuotųjų mokyklų tinklą), už siekį gimnazijoje užtikrinti visų mokinių teises. Dirbame, kad ne vaikas turėtų prisitaikyti prie gimnazijos, o gimnazija – prie vaiko. Dirbame ne dėl įvertinimų, apdovanojimų, bet jie vienas po kito ateina, – sako S. Milašius. – Kartais girdžiu nuskambant klausimą: „Bet kas iš to?“ Ogi tas, kad gauname galimybę skleisti savo gerąją patirtį Europoje, taip pat – mokytis iš kitų. Į mūsų mokyklą buvo atvykusios jau dvi grupės pedagogikos studentų iš Vokietijos. Jie stebi, mokosi, kaip dirbti su specialiųjų poreikių vaikais. Tiesa, gaila, kad tenka rodyti užsieniečiams, norėtųsi dažniau parodyti ir lietuviams,“ – viltingai pokalbį užbaigė S. Milašius.

„Verslumo ugdymas visada buvo ir yra viena iš prioritetinių gimnazijos ugdymo sričių. TES apdovanojimas labai nudžiugino, – pritaria ir mokytoja R. Varnienė. – Šis laimėjimas paskatins mus toliau bendradarbiauti, tobulėti, dalintis savo patirtimis su mokiniais, padėti jiems ugdytis ne tik dalykines, bet ir bendrąsias kompetencijas, itin reikalingas jų tolesnei savirealizacijai.“