Pasak savivaldybės, abi teritorijas perimti siekiama tam, kad jas būtų galima geriau išnaudoti visų miestiečių poreikiams.
Dvarą žada sutvarkyti
Šilainių mikrorajone miesto pakraštyje esančio Linkuvos dvaro teritoriją savivaldybė sako besiruošianti sutvarkyti ir paversti patrauklia miestiečiams.
„Mūsų vizija labai paprasta – apleistą dvaro kompleksą sutvarkyti ir paversti parku, į kurį nebus gėda ateiti ir leisti laiką ne tik Šilainių gyventojams, bet ir visiems miestiečiams. Dvaras įsikūręs vaizdingoje vietoje – Veršvo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, tačiau didžiuliame plote išsibarstę statiniai apaugę brūzgynais, apleisti ir nykstantys. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą ši vieta galėtų tapti viena patraukliausių ir vaizdingiausių visame Kaune“, – BNS yra sakęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Savivaldybė teigia pastatų savininko ne kartą prašiusi susitvarkyti, jis buvo įspėtas, be to, apleistiems statiniams pritaikytas didesnis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Kompleksą sudaro aštuoni kultūros paveldo objektai, išsidėstę 161 kvadratinio metro teritorijoje.
Kauno savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas sako, kad perėmus dvarą bus siekiama pašalinti sovietmečiu čia atsiradusias apleistas fermas, sutvarkyti parko želdinius, takus, vandens telkinius, restauruoti šiuo metu nykstančius fontanus ir unikalias tarpukario laikotarpio skulptūras bei koplyčią.
Perėmus sklypą – aikštelė
Perėmusi Ąžuolyne įsiterpusį sklypą palei Vydūno alėją, buvusią bendrovės „Magnus“ teritoriją, savivaldybė ruošiasi panaudoti automobilių stovėjimo aikštelei įrengti.
Kauno tarybai teikiamas siūlymas, kad sklypas Vydūno al. 4 būtų pripažintu reikalingu automobiliams statyti ir numatyti paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams.
Pasak savivaldybės atstovų, šis sprendimas leis užtikrinti visuomenei naudingą sklypo panaudojimą bei žada išsaugoti vertingus medžius.
„Minėtas žemės plotas priskiriamas komercinėms teritorijoms. Šiame sklype eilę metų buvo vykdoma komercinė veikla. Būta įvairių ketinimų išvystyti šią teritoriją. Tokia veikla, daugelio miesto gyventojų nuomone, neatitiko Ąžuolyno parko paskirties“, – komentare BNS sako savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
„Sklypą perėmus visuomenės poreikiams ir įrengus Ąžuolyno parkui tarnaujančią susisiekimo infrastruktūrą, būtų daromas minimalus poveikis parkui, taip pat būsime tikri, kad ši parko dalis tarnaus visiems miesto gyventojams“, – teigia jis.
Savivaldybė planuoja, kad šioje aikštelėje galėtų būti statomi ne tik į Ąžuolyną, bet ir į Kauno sporto halę bei S. Dariaus ir S. Girėno stadioną atvykstančiųjų automobiliai.
Į Ąžuolyną įsiterpusioje 3,3 ha teritorijoje yra numatoma įrengti iki 1950 automobilių stovėjimo vietų. Vis dėlto pasak P. Kero, realus automobilių skaičius gali būti mažesnis, siekiant „kuo minimalesnio poveikio aplinkai“.
Savivaldybės planai įrengti čia aikštelę sulaukė dalies kauniečių nepritarimo: 170 žmonių pasirašė peticiją, kuria reiškiamas palaikymas sklypo perėmimui, bet ne aikštelės jame įrengimui.
Ąžuolyno parke auga apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, jų kamieno skersmuo siekia 100–160 centimetrų.
Šis parkas yra vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo – niūraspalvio auksavabalio – gyvenamoji vieta, jis saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.
Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.
Šiam sprendimui dar turi pritarti Kauno savivaldybės taryba.