Apie ypatingąjį tiltą portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakoja „Kauno filmų biuro“ vadovas Aurelijus Silkinis ir ekskursijų „Černobylis: Kaunas“ gidas, Lietuvos gidų sąjungos prezidentas Linas Daubaras.

Tiltas-konstrukcija

Sovietmečiu pastatytas tiltas iki „Černobylio“ serialo buvo tiesiog vandentiekio vamzdžius prilaikanti konstrukcija iš Petrašiūnų vandenvietės į kapines ir miestą. Kadangi nenorėta, kad virš geležinkelio eitų pliki vamzdžiai, nutarta pastatyti tiltą – betoninį taką.

Ant tilto galima sutikti išėjusiuosius pasivaikščioti prie Kauno marių ar keliaujančiuosius į Petrašiūnų kapines.

Pirmojoje „Černobylio“ serijoje vaizduojama įspūdinga scena, atkartojanti Pripetės gyventojų žvalgymąsi nuo tilto į sprogusios Černobylio atominės elektrinės pusę. Seriale rodoma, kaip ant jų leidžiasi radioaktyvūs pelenai, tačiau žmonės apie pavojų net nenutuokia.

Foto: R. Tenio nuotr.

Po serialo „Černobylis“, Petrašiūnuose stūksantis tiltas gavo neoficialų pavadinimą – „google“ žemėlapiuose netrukus jis buvo pavadintas „Chernobyl movie bridge“, o seriale jis tapo „Mirties“ tiltu.

Įvertino 10 balų

Kauno filmų biuro vadovas A. Silkinis sakė, kad šio tilto teko gerokai paieškoti. Jo komanda fiksuodavo įvairius tiltus ir siųsdavo režisieriui J. Renck, o šis variantus vis atmesdavo.

„Paieškos truko ilgai. Pirmiausia ieškojom tilto, kuris būtų panašus į originalųjį Ukrainoje, prie Pripetės. Ten jis buvo virš geležinkelio ir juo galėdavo važiuoti mašinos, eiti žmones. Režisieriui siuntėme įvairių tiltų vaizdus Kaune ir aplinkui, bet jie vis netiko. Buvome nusivylę ir paieškoms einant į pabaigą pasiūlėme vandentiekio tiltą Petrašiūnuose. Pasakėme, kad jis nėra toks, koks Ukrainoje, bet jis kažką tokio turi. Kitą dieną režisierius atvyko pažiūrėti ir pasakė: negalvojau, kad surasit tokį kinematografišką tiltą!“, – pasakojo A. Silkinis.

Visos filmavimo lokacijos buvo vertinamos skalėje nuo 1 iki 10. Lietuvoje tik du „Černobylio“ objektai gavo aukščiausius įvertinimus – dešimtukus: Ignalinos atominė elektrinė (atvaizdavo Černobylio elektrinę) ir šis Petrašiūnuose stūksantis tiltas (vaizdavęs tiltą šalia Pripetės miesto).

Pasak A. Silkinio, režisierius Johan Renck apie šį tiltą pasakė: „Geriau nebūčiau net susapnavęs“.

Foto: R. Tenio nuotr.

Jis ieškojo vietos, kuri atsirastų tarsi iš niekur. „Šis tiltas tarsi neturi nei pradžios, nei pabaigos. (…) „Mirties“ tiltas – kraupokas pavadinimas, bet jis paaiškina, kad žmonės ėjo žiūrėti į didelę nelaimę ir patys tapo jos dalimi“, – sakė A. Silkinis. Jo teigimu, pastaruosius 10 metų kitų filmų ant šio tilto nebuvo filmuota.

Mokslininkai tyrė, ar atlaikys

Gidas Linas Daubaras pasakojo, kad į filmavimo darbus „Černobylio“ komanda žiūrėjo labai atsakingai. Pirmiausiai nusamdė KTU mokslininkus ištirti tilto konstrukcijos patikimumą, tvirtumą, mat ant jo pagal scenarijų turėjo sustoti nemažai žmonių. Buvo atliktos kelios ekspertizės. Gavus reikiamus leidimus, apdraudus filmavimo dalyvius darbai buvo pradėti.

„Filmuoti ant tilto virš geležinkelio, kur važiuoja traukiniai – pavojinga, sudėtinga, juk filmavimo metu ten stovėjo 20-50 žmonių, tad buvo parūpinti draudimo polisai, griežtai laikomasi saugumo“, – pažymėjo L. Daubaras.

Kaip pasakojo gidas L. Daubaras, vykdant filmavimo darbus šioje atkarpoje buvo sustabdytas traukinių eismas, dėl to sutarta su „Lietuvos geležinkeliais“. „Juk netoli bėgių būriavosi daug aktorių, filmavimo grupės narių. Visgi, kad nebūtų žmogiškosios klaidos, dėl visa ko netoliese ant bėgių iš abiejų pusių buvo pastatyti lokomotyvai, kurie, jei atsirastų traukinys – jį sustabdytų“, – pasakojo L. Daubaras.

Foto: R. Tenio nuotr.

Jis priminė sceną ant tilto: būryje žmonių stovėjo jauni tėvai su vaikais. „Šie dirbtiniai pelenai atkeliavo iš Vokietijos. Ant geležinkelio bėgių buvo sumontuotas didžiulis ventiliatorius, kuris pūtė pelenus į žmonių pusę, prožektoriai gerai apšvietė procesą“, – atskleidė L. Daubaras.

Filmavo ir Kauno centre

Gido L. Daubaro manymu, jei ne „Černobylio“ serialas, šis Petrašiūnuose stūksantis tiltas būtų likęs visiškai nežinomas, mat yra pakrašty miesto, už kapinių, miške. „Jei tai būtų automobilių tiltas, aišku, mes jį žinotume, o dabar jį tikriausiai težino tik vietiniai, karantino metu pamėgę pasivaikščiojimus prie Kauno marių“, – svarstė L. Daubaras.

Prieš karantiną jis vedė ekskursijas Kaune po objektus, kuriuose filmuotos minėto serialo scenos: užeidavo į buvusią Radijo gamyklą, kurioje buvo „įkurdintas“ Kijevo KGB kalėjimas ir atominių tyrimų instituto darbo kabinetas. Užsukdavo į radijo gamyklos kiemą, ten filmuoti cinko karstai, kuriuose – nuo radiacijos mirę žmonės.

Gidas vesdavosi ir į Vytauto pr. 58-ojo namo butą, kuriame „gyveno“ pagrindinis serialo veikėjas mokslininkas Valerijus Legasovas. Taip pat keliaudavo į Kęstučio g. 27 anksčiau buvusius KTU 8-uosius rūmus, seriale jie tapo Maskvos 6-ąja ligonine, kurioje gydyti žmonės po Černobylio katastrofos.

Kitos „Černobylio“ lokacijos išsidėstė atokiau nuo centro: „Helisotos“ angaras Aleksote, kur filmuotos avarijos likvidavimo pabaigos scenos, „Nemuno žiedo“ trasos posūkis, kur buvo pastatytas Pripetės miesto ženklas.

„Džiaugiuosi, kad Kaune, Vilniuje, Visagine, Ignalinoje, Kėdainiuose filmuotas serialas „Černobylis“ sulaukė tokio milžiniško populiarumo. Lietuva gali įvertinti jį stebėdama per televiziją. Esu tikras, įspūdį padarys kiekvienam!“, – neabejoja A. Silkinis.