Gyvenantieji ant Neries kranto

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija užfiksavo Neries upėje dėl šalčių pradėjusį formuotis ledą, kurio pratekėjimas ties Kleboniškio tiltu pradeda strigti dėl dirbtinai susiaurintos upės vagos. Ir nors netoliese pakrantėse beveik nėra gyvenamųjų namų, arba jie stovi ant aukštų Neries šlaitų, tačiau tolėliau ant kranto įsikūrusių gyvenviečių gyventojai puikiai žino, kokia grėsminga gali būti vandens stichija.

Pastarąjį kartą Neris savo galią rodė Radikių ir Salupių gyventojams. 2016-ųjų vasario pradžios naktį Salupių gyvenvietės sodų bendrijose buvo apsemta apie 50 pastatų. Kaip tuo metu rašė portalas „Kas vyksta Kaune“, kai kurie žmonės patys iš rūsių visą naktį pumpavo vandenį, iš kiemų į saugesnę vietą perstatė automobilius. Porą parų kentėjo ir gyvenantys Guldynų gyvenvietėje, o Radikiuose bei kitame krante įsikūrusiame Kleboniškyje situacija buvo aktyviai stebima. Tuo metu didesnio žmogaus įsikišimo neprireikė – ledai natūraliai išplaukė Nerimi link Kauno ir galiausiai – į Nemuną.

Per vadinamąjį didįjį potvynį 2010-aisiais metais situacija buvo kur kas dramatiškesnė, nei 2016-aisiais. Tais metais itin nukentėjo gyvenantieji Kleboniškio ir jo prieigų pakrantėse.

Foto: R. Tenio nuotr.

„Milžiniški ledai „ėjo“ per gyventojų teritorijas, laužė tvoras, medžius, buvo labai baisu“, – pasakoja šalia Kleboniškio – Naujasodžio sodų bendrijos teritorijoje gyvenanti D. Z. (aut. pastaba – tapatybė redakcijai žinoma). Pasak moters, jų namas yra šiek tiek tolėliau nuo kranto – už gatvelės, tačiau vanduo buvo jau užliejęs ir kelią, jų visureigiui teko pervažiuoti apsemtą atkarpą, kuomet vanduo siekė automobilio priekinius žibintus. „Tuo metu laukiausi antrojo vaikelio, dukra buvo mažytė, tikrai baimės daug patyrėme“, – kalba ji.

Laimei, šių žmonių gyvenamąjį namą potvynis sėmė tik iš dalies – vanduo aukščiau rūsio nepakilo. „Bet jei būtų vieno aukšto namas, tai būtų apsemtas pirmas aukštas“, – sako moteris. Pasak jos, tame sklype sodų bendrija veikia jau 20 metų, o tokio potvynio niekas iki tol nebuvo regėjęs.

„Jūs įsivaizduoti negalite, koks buvo garsas, sakyčiau, taip įsivaizduočiau pasaulio pabaigą“, – sako neigiamų emocijų net po dešimtmečio nepamiršusi kaunietė.

Kita Kleboniškio miestelyje gyvenanti šeima pasakoja patyrusi daugiau materialių nuostolių. Per potvynį paskendo du garaže buvę jų šeimos automobiliai.

Foto: R. Tenio nuotr.

„Kai supratome, kas vyksta, aš dar bėgau į garažą, sėdau išvažiuoti, tiesa vanduo buvo pakilęs kokį 60 cm, tad sėdau į balą. Pavyko užkurti automobilį, kuris buvo visai naujas, tačiau nuvažiavau netoli – iki pirmos ledo lyties, kuri „ėjo“ sklypo teritorija“, – pasakoja kaunietis R. S. (aut. pastaba – tapatybė redakcijai žinoma). Pasak vyro, nuostolius vėliau iš dalies kompensavo draudimas, tačiau abu automobiliai buvo stipriai sugadinti.„Garažą apsėmė, nes jis sklypo gale, džiaugėmės, kad gyvenamojo namo vanduo nepasiekė ir likome patys sveiki“, – sakė vyras. Dabar potvynio šie gyventojai baiminasi mažiau, nes prieš 3-4 metus už jų namo pradėtas formuoti suvežtinis šlaitas, kuris, galimai apsaugos ir jų teritoriją nuo ledonešio. „Kiek žinau, ten planuojamos naujų namų statybos, tačiau šlaitas suformuotas dirbtinai, sunku pasakyti, kaip potvynio atveju atlaikytų, tačiau mums dabar tikrai gyventi yra saugiau“, – sako jis.

Neries potvynių istorijos

Portalui GRYNAS.lt hidrologas Aleksandras Kajutis yra teigęs, kad dideli potvyniai žmonėms visais laikais buvo tikra stichinė nelaimė. „Sangrūdos susidaro staiga ir vanduo pakyla per keliolika minučių, dažnai – naktį. Prieškariu netgi nebuvo įmanoma prognozuoti, kada ir kur kils potvynis. Didelių potvynių metu apsemdavo namus, nunešdavo ūkinius pastatus, būdavo aukų. Dabar dėl klimato kaitos žiemos sušvelnėjo ir dažnai potvyniai nesusidaro“, – yra sakęs A. Kajutis.

Pasak specialisto, paskutinis didelis potvynis Lietuvoje buvo 1979-aisiais, vėliau didelių potvynių nebuvo. Kur kas didesni potvyniai buvo dar anksčiau – didžiausias mūsų istorijoje žinomas potvynis buvo 1958-aisiais. Vertinant šios dienos mastais, kai kuriose vietose – ties Druskininkais ir apskritai Nemuno žemupyje – jis buvo katastrofinis.

Didžiausias potvynis Neryje užfiksuotas 1931-aisiais, kai Neries baseine tuo metu buvo daugiau sniego nei kitur: „Vilniaus Katedros aikštėje tuomet plaukiota valtimis, o Tilto gatvė taip pat buvo po vandeniu. Nemažai kentėjo ir Kaunas 1946-aisiais bei 1952-aisiais. Potvynius ten provokuodavo didelės Neryje esančios ledų sangrūdos – Neris yra sraunesnė upė už Nemuną, todėl ledonešis anksčiau prasidėdavo Neryje. Ledai suplaukdavo į Nemuną, kuris tuo metu dar būdavo užšalęs. Tai iššaukdavo didelius potvynius“, – teigė hidrologas.

Foto: R. Tenio nuotr.


Spręs ekstremaliųjų situacijų komisija

Dėl ledonešio keliamų grėsmių bei dirbtinai dėl tilto statybų susiaurintos upės vagos, portalas „Kas vyksta Kaune“ pateikė užklausą VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD). Į klausimus atsakęs VVKD laivybos direktorių Aurelijus Rimas patvirtino, kad statant tiltą įrengtas laikinas pylimas, kuris gali neigiamai įtakoti (ypač potvynių ar ledonešių metu) vandens lygio pakilimą.

„Tai gali neigiamai veikti ne tik upės hidrologinį režimą, bet ir laivybos sąlygas, todėl pylimas turės būti pašalintas, o VVKD, prasidėjus šių metų navigacijos sezonui, įvertins situaciją“, – sako A. Rimas. Užbaigus statybos darbus, laivakelis tilto statybos zonoje turės būti sutvarkytas ir tinkamas laivybai, tiltas paženklintas navigaciniais ženklais. Po tilto statybos upės ruožo pridavimą vandens kelio valdytojui (šiuo atveju, VVKD) numato ir LR Vidaus vandenų transporto kodeksas.

Foto: R. Tenio nuotr.

„Tačiau dėl galimų kitų neigiamų pasekmių dėl vykdomos tilto statybos, atsakingas rangovas, ką numato Statybos įstatymas ir kiti poįstatyminiai teisės aktai. Todėl rangovas privalo užtikrinti, kad būtų numatytos visos reikalingos priemonės neigiamoms pasekmėms išvengti“, – teigiamam VVKD komentare.

Atsakydama į portalo „Kas vyksta Kaune“ užklausą dėl ledonešio grėsmių prie rekonstruojamo E. Meškinio (Kleboniškio) tilto, darbus vykdančios (rangovo) bendrovės AB „Kauno tiltai“ komunikacijos atstovė Giedrė Samulionytė – Lekavičienė teigė, kad darbai objekte tęsiasi, taip pat vykdoma situacijos Neryje stebėsena. Pasak atstovės, trečiadienį suplanuotas Kauno rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis, kuriame bus svarstomos priemonės išvengti ledų sangrūdų ties statoma A. Meškinio vardo tilto dalimi.