„Gal žinot, kokie griovimo darbai vyksta buvusioje raketinėje bazėje prie Karmėlavos?“ – rašė skaitytojas Arnas. Jis pridūrė, kad dar praėjusią savaitę matė vykstant kažkokius griovimo darbus, bet nebuvo technikos. Vyro teigimu, šiuo metu ir užkardas užrakintas, ir technika dirba ilgas valandas.

Tvarkė trejus metus

Susisiekus su Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaite, ji pasidalino informaciją apie įgyvendintą savivaldybės projektą. Buvusios karinės teritorijos Karmėlavos miestelyje, Oro uosto g. 4, sutvarkymo tikslas buvo pašalinti žmogaus sveikatai ir aplinkai tiesioginį pavojų keliančius užterštos teritorijos elementus (mazutą ir užterštą gruntą) bei kiek galima sumažinti taršos pavojingumą.

Kaip nurodoma projekte, atlikus detalius ekogeologinius tyrimus, teritorijoje buvo aptiktos trys vietos, kuriose užterštumas naftos produktais viršijo leistiną normą. Teritorijoje griūnantys statiniai ne tik žalojo aplinką, bet ir potencialiai kėlė grėsmę žmogaus sveikatai. Kauno rajono savivaldybė nutarė, jog teritorija turėtų būti sutvarkyta.

Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos ir partnerių, Lietuvos oro uostų lėšomis. Projekto vertė – 388 090,35 eurų, o šio projekto darbai, Lietuvos oro uosto atstovų teigimu, jau baigti.

Intensyvūs darbai vyksta jau daugiau nei mėnesį

Kaip informavo Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas, spalio mėnesį prasidėjo intensyvūs apleistų teritorijų tvarkymo ir konversijos darbai. Teritorijų tvarkymo darbai tiek šiais, tiek kitais metais numatomi visuose trijuose šalies oro vartuose – iš viso bus griaunama virš 70 senų statinių.

Didžiausias dėmesys jau šiemet bus skirtas šalia Kauno oro uosto esančioms 60 hektarų užimančioms teritorijoms, kurios sovietų laikais buvo karinės paskirties, o šiuo metu yra apleistos.

Įgyvendinus projektą, tikimasi ne tik saugiai sutvarkyti buvusius karinius ir kitus nebenaudojamus, apleistus statinius, bet ir paversti teritorijas patraukliomis, verslo plėtojimui tinkamomis erdvėmis.

Iš viso projekto įgyvendinimo metu rangovai (keturios bendrovės veiks skirtingose projekto dalyse, skirtinguose oro uostuose) įsipareigojo nugriauti daugiau nei 70 pastatų, esančių Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostų filialų teritorijose. Didžioji dalis darbų numatoma Kauno filiale – čia ketinama tvarkyti šiaurinėje ir pietinėje dalyse esančias teritorijas.

Pasak Kauno oro uosto vadovo Karolio Matulaičio, šiose teritorijose, kurios viso užima maždaug 8 futbolo aikščių plotą, stūkso dar sovietmečiu statyti ir dabar visiškai apleisti kariniai statiniai. Vienoje pusėje buvo įrengtas kareivių miestelis, o kitoje oro uosto pusėje veikė raketų bazė – anuomet karinis objektas, kuris buvo itin įslaptintas.

Nuo raketinės bazės iki verslo centro

Šiuo metu, K. Matulaičio teigimu, griūnantys statiniai ne tik kenkia aplinkai, bet ir potencialiai kelia grėsmę žmogaus sveikatai, todėl yra pažymėti ženklais, draudžiančiais bet kokį jų lankymą.

„Pavojų keliančius objektus, kurie nebeatlieka jokios funkcijos ir nėra pritaikomi kitai paskirčiai, Lietuvos oro uostų iniciatyva ir lėšomis norime nugriauti, o pačią teritoriją tvarkyti iš esmės. Šiam žingsniui buvo ruošiamasi ne vienerius metus, nes apleistos teritorijos reiškia tiesiog neišnaudotą potencialą“, – sako K. Matulaitis.

Kauno oro uosto vadovas įgyvendinus projektą teritoriją planuoja paversti patrauklia vieta verslo infrastruktūrai plėtoti. Anot jo, visas Lietuvos oro uostų turtas yra valdomas efektyvumo ir visuomenės naudos kūrimo principais, o teritorijų tvarkymo projektas yra vienas to pavyzdžių.

„Sutvarkius milžiniškas oro uostų pašonėje esančias teritorijas, jas būtų galima prikelti antram gyvenimui ir sustiprinti verslo infrastruktūrą. Tokia konversija galėtų pasitarnauti įvairioms įmonėms ir verslo atstovams, turintiems interesų įsikurti patraukliose oro uostų prieigose. Jų teikiamos paslaugos neabejotinai atneštų daugiau pridėtinės vertės tiek įmonei, tiek regionui“, – tikisi K. Matulaitis.

Teigiama, kad šių teritorijų tvarkymo projekto labai laukė ir aplink oro uostą gyvenančios bendruomenės, su kuriomis oro uosto atstovai periodiškai susitinka, diskutuojama tiek apie oro uosto, tiek apie aplinkinės teritorijos plėtros planus.