Bendradarbiauja
Kraštietis menininkas J. Urbonavičius su Kėdainių rajono paraplegikų asociacija, kuri tvarko, prižiūri ir puoselėja Liepų alėjos tvenkinį, bendradarbiauja jau ne pirmus metus.
2018 metais prie tvenkinio buvo pastatyta ir pačių neįgaliųjų bei J. Urbonavičiaus kurta ir gaminta skulptūra. Ją drožiant prisidėjo visi Paraplegikų asociacijos nariai – vieni daugiau, kiti mažiau, bet kiekvieno rankos prisilietė prie šio kūrinio.
„Rankos skulptūroje simbolizuoja mūsų bendruomenės narių rankas. Jos yra tvirtos ir stiprios.
Taip pat rankos reiškia ir pagalbos rankas, kurios mums padeda. O štai žmogaus veidas kitoje pusėje liūdi, verkia. Būna dažnai ir taip.
Nors situacija keičiasi į gera ir neįgaliesiems gyventi tampa vis patogiau, tačiau jie gyvenime susiduria su daug kliūčių bei iššūkių“, – dėstė Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos pirmininkė Alma Margevičienė.
Draugystė tęsėsi
Graži menininko ir Kėdainių rajono neįgaliųjų draugystė tęsėsi. Šiais metais menininkas sukūrė ir prie tvenkinio pastatė skulptūrų komplektą pagal pasakos apie žveją ir bobulę motyvus. Prie tvenkinio neseniai pastatytos trys skulptūros – senis žvejas su meškere rankose, už galvos susiėmusi bobulė ir valtis.
„Skulptūros nuostabios. Žvejoja vargšas senis, o bobulė, kuri norėjo būti labai turtinga, liko prie suskilusios valties. Tai pamokanti pasaka, labai gyvenimiškais motyvais.
Labai džiaugiamės J. Urbanavičiaus darbais. Jie papuošė mūsų kasdien puoselėjamą ir prižiūrimą erdvę“, – sakė Paraplegikų asociacijos narys Stasys Antanaitis.
Planų daug
Kėdainių rajono paraplegikai prie tvenkinio renkasi dažnai. Jie čia žvejoja, sportuoja, gamina rankdarbius ir net pietauja. Ši vieta daugeliui neįgaliųjų tapo antrais namais.
Neįgaliųjų veikla prie tvenkinio nenutrūks ir orams atšalus. Jie čia netgi planuoja puošti Kalėdų eglutę.
„Prižiūrime labai akylai, sodiname medelius ir krūmelius, tiesiame takelius. Dėkojame savivaldybei ir seniūnijai už pagalbą puoselėjant tvenkinį ir jo aplinką. Dabar galime daug daugiau laiko praleisti ne tarp keturių sienų, o gamtos apsuptyje. Ir nesvarbu, ar tai vasara, ar žiema“, – patikino A. Margevičienė.
