Kad kauniečiai mėgo kiną – akivaizdu, tačiau jų gimtąjį miestą – Kauną – mėgsta ir pats kinas. Kauno filmų biuro vadovas Aurelijus Silkinis skaičiuoja, kad Kauno mieste nufilmuota arti šimto filmų, o apie 80 kino juostų, vienaip ar kitaip, gali būti siejamos su tarpukario architektūra. Šiandien kviečiame kartu nusikelti į magišką kino pasaulį ir sužinoti, kodėl Kaunas – patrauklus miestas ne tik vietiniams, bet ir pasaulinio lygio filmų kūrėjams.

Architektūra, kurios aktualumas neblėsta visą šimtmetį

„Kaunas išsiskiria ir kino režisieriams ar prodiuseriams yra patrauklus tuo, kad visiškai skiriasi nuo Vilnius savitu senamiesčiu, unikaliais fortais, turime nuostabų Kauno rajoną su miesteliais – Vilkija, Kačerginė, Kulautuva, taip pat piliakalniais, gamta, upėmis – Nemunu, Nerimi. Savaime aišku, miesto pasididžiavimas – tarpukario architektūra, kuri, iš tiesų, yra architektūrinis perlas. Tačiau jeigu mes kalbame apie architektūrą, filmui tinkamą lokaciją, kiekviena vieta turi sulaukti savo istorijos, scenarijaus“, – kalba A. Silkinis.

Vis dėlto, jo teigimu, nors kiekvienai vietai lemta sulaukti savo laiko, pasakojimo ar scenarijaus, tarpukario architektūra – vertinama visame pasaulyje. Pasirodo, šio laikotarpio architektūrinis paveldas – gali būti itin universaliai naudojamas kino aikštelėje.

„Ji turi didelę paklausą, nes tarpukario architektūra gali būti filme ir apie prieškarį, ir apie pokarį, ir apie šiandieną. Tai – labai platus laikotarpis. Todėl neapibrėžiama, kad, tarkime, tai – gražus, tarpukarinis pastatas, vadinasi, filme bus tik istorijos, susijusios su šiuo laikotarpiu. Ne, tai yra labai plati sąvoka, o pati architektūra gali būti aktuali iki šių dienų“, – pasakoja Kauno filmų biuro vadovas.

Nuo filmavimui tinkančių gatvių iki gyvenamųjų pastatų

Pasak pašnekovo, Kaune ir jo rajone galima suskaičiuoti kelis tūkstančius tarpukario laikotarpiu išdygusių pastatų – įvairių įstaigų, įmonių, gyvenamųjų namų. Tad, pasirinkti kino kūrėjams tikrai yra iš ko. Vis dėlto, renkantis lokaciją kino filmui, pirmiausia, žiūrima, koks yra scenarijus, kas reikalinga, norint jį kuo geriau išpildyti.

„Ar reikalingas vieno namo eksterjeras, ar vieno namo interjeras, ar tai reikalinga kažkokia gatvė – kiekvienam scenarijui reikės skirtingų dalykų. Tačiau kalbant apie tarpukario objektų patrauklumą, savaime aišku, kad prireikus gatvės, scena gali būti filmuojama V. Putvinskio ar K. Donelaičio gatvėse – čia spiečiasi tikrai nemažai modernistinės architektūros perlų. Žinoma, jos nėra vienintelės, tačiau, kalbant apie tarpukarį, jos turi didžiausią patrauklumą“, – sako Aurelijus Silkinis.

Tai, kad būtent šios dvi gatvės laikomos vienos reprezentatyviausių, kalbant apie tarpukario architektūrą, turbūt nestebina nei vieno modernistinės architektūros gurmano. Juk V. Putvinskio gatvėje tarpukariu buvo pastatyta daug namų, kuriuose įsikūrė kitų šalių atstovybės – Švedijos, Suomijos, JAV, Vengrijos, Prancūzijos, čia planavo įsikurti ir Vatikano pasiuntinys. Nemažai namų šioje gatvėje suprojektavo vienas garsiausių tarpukario architektų – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Ir šiandien pasivaikščiojus šioje gatvėje galima pajusti tarpukario dvasią – pasižvalgyti į Vatikano nunciatūrą, kuri primena baltą, klasikinę itališką vilą.

Čia pat galima išvysti ir Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, kuris jungiasi su K. Donelaičio gatvėje esančiu Vytauto Didžiojo karo muziejumi. Šis tarpukariu pastatytas muziejų kompleksas tapo naujai susikūrusios valstybės simboliu, o šiandien jo universalios erdvės gali būti puikiai pritaikomos ir kino aikštelėje.

Tačiau, Aurimo Silkinio teigimu, Kaune yra ir daugiau kino pramonei puikiai tinkamų pastatų bei lokacijų.

„Jeigu mes kalbame apie objektus, – įmonių, įstaigų pastatus, atsiradusius tarpukariu, o ne gyvenamuosius namus – turime paminėti LK Kauno įgulos karininkų ramovės, centrinio pašto, Kauno valstybinio muzikinio teatro, Lietuvos banko pastatus. Jie patrauklūs tiek interjero, tiek eksterjero prasme. Ne mažiau vertinami ir tarpukariu pastatyti gyvenamieji namai, tačiau, dažniausiai, mes galime naudotis tik jų eksterjeru – dabar interjero autentiškumą jau mažai, kas išsaugojo. Aišku, yra tokių butų, kurie išlaikė tarpukario dvasią, nes jų savininkai stengiasi butus ne suremontuoti, o atrestauruoti, išlaikant autentiškas detales. Džiaugiamės, kad šie žmonės ne tik išsaugo tarpukario interjerų dvasią, bet įsileidžia į juos filmų kūrėjus“, – sako pašnekovas.

Mūsų pranašumas – universalumas ir unikalumas

Viename tokių butų, esančių Vytauto prospekte, buvo filmuojamas ir garsusis „Černobylio“ serialas, tuo tarpu, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre – kelios filmo „Ana Karenina“ scenos. Tačiau tai – tik keli pavyzdžiai.

„Jeigu kalbame apie filmus, kurių veiksmas vyksta Kaune – turime paminėti „Pelėdų kalną“, „Emiliją iš Laisvės alėjos“ ir „Tarp pilkų debesų“. Tačiau kinas – magija, jis daug ką apgauna. Kaunas gali virsti visai kitu Europos ar pasaulio miestu. Pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo filmuojamas filmas „Tokijo teismas“, išėjęs 2016 metais. Jis pasakojo apie teismą, vykusį iškart po karo – nacių teismą Japonijoje. Šis filmas buvo vienas nominantų laimėti „Emmy“. O mūsų M. K. Čiurlionio dailės muziejus tapo Japonijos miesto teismo sale“, – kalba Kauno filmų biuro vadovas.

Vis tik, jo teigimu, kiekvienas pasaulio miestas kovoja, kad pas jį atvyktų kino kūrėjai ir būtent jame kurtų filmą ar serialą. Tad, ko reikia, norint, jog miestas sužavėtų filmų kūrėjus?

„Svarbiausia – universalumas, kalbant lokacijų prasme. Taip pat, unikalumas. Mes turime unikalią architektūrą, kuri gali atitikti daugelį scenarijų, tikti įvairioms pasaulio lokacijoms. Juk net ir Paryžius ekrane ne visada yra Paryžius – jame galima nufilmuoti tam tikrą kampą ir pasakyti, kad ten – Vokietija. Paprastai tariant – kuo kiekvienas miestas turi kažkokių unikalesnių bei universalesnių lokacijų, vietų, tuo patrauklesnis jis yra. Juk kino kūrėjai nevažinėja po visą pasaulį, norėdami nufilmuoti skirtingas vietas – jeigu reikia nufilmuoti ir tarpukarį Kaune, ir sovietinį daugiabutį Maskvoje, jie stengsis viską koncentruotai nufilmuoti viename mieste. Tad, jie rinksis miestą, kuriame galėtų nufilmuoti kuo daugiau tam tikrų vietų“, – atskleidžia Aurelijus Silkinis.

Tai – tik keli iš projekto „Tarpukario architektūra“ objektų. Šis projektas kviečia leistis į kelionę laiku ir aplankyti įdomiausius tarpukario objektus Lietuvoje. Įvairius maršrutus ar idėjas, kur keliauti, rasite projekto puslapyje arba atsisiuntę mobiliąją programėlę (parsisiųsti galite iš „App Store“ ir „Google Play“). Keliaudami su telefonu rankose, objektus pažinsite interaktyviai – nuvykę į pasirinktą maršruto tašką, jame pamatysite, kaip vieta atrodė anksčiau. Taip pat galite parsisiųsti ir specialius žaidimus, kuriuos žaisdami „užtvirtinsite“ kelionių metu įgytas žinias – galėsite skaityti komiksus, atsakyti į klausimus apie žymius Lietuvos tarpukario pastatus ar nuspalvinti šį laikotarpį menančius miestus.