ELTA primena, kad didžioji šių upelių dalis kanalizuota, o atvirai Girstupis teka Lietuvos zoologijos sodo teritorijoje bei poeto Adomo Mickevičiaus pamėgtame ir vėliau jo vardu pavadintame slėnyje. Periodiškai mėginama nustatyti, kodėl upelio, kuriame prieš 50 metų netgi upėtakiai plaukiojo, vanduo neretai vakarais ar savaitgalį (kai aplinkosaugininkų „kontoros“ neveikia) nusidažo tai pilkai, tai žaliai, dvokia ir yra drumzlinas, o pakrantėse nusėda neaiškios kilmės nuosėdos. Be pagrindo kaltinti tai Zoologijos sodas, tai KTU fakultetas, kuriame yra chemikų laboratorijos. Šių kaltinimų nebeliko, tačiau priekaištų prie upelių esančių namų, neturinčių „miestietiškų patogumų“ – kanalizacijos, gyventojams dėl aplinkos taršos – dar daug.

Šį ketvirtadienį išplatintame miesto savivaldybės pranešime teigiama: kadangi tik nedidelė upelių atkarpa išnyra į paviršių, ypač sudėtinga pričiupti miesto viduryje žalą aplinkai darančius asmenis, kurie įtariami upių vagas paverčiant kanalu buitinėms nuotekoms nuleisti. Todėl dabar savivaldybei bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, pasitelktos papildomos pajėgos ir speciali įranga, – Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georadaru ėmė „šukuoti“ įtartinus miesto plotus. Šiuo prietaisu sėkmingai aptinkami linijiniai inžineriniai objektai, kadangi jų padėtis tiksliai nustatoma ne tik plokštumoje, bet ir erdvėje.

„Pasitelkę Geologijos tarnybos turimą georadarą, tęsiame nelegalių nuotekų vamzdžių paiešką po žeme, kuriuos savininkai kažkada galimai „pamiršo“. Kviečiu ir kitas savivaldybes atsiliepti, kad efektyviai patikrintume gyventojų nusiskundimų pagrįstumą“, – teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Pirmieji tyrimai, fiksuojant giliai po žeme esančius objektus, trečiadienį atlikti Taikos prospekte – ieškota neteisėtai įrengtų buitinių nuotekų vamzdžių privačių namų sklypuose bei viename garažų masyve. Georadaru skenuojant žemės paviršių, gruntu sklinda elektromagnetinė banga, kuri atsispindi nuo gilumoje esančių objektų, ir visa išsami informacija vaizduojama kompiuteryje. Komunikaciniai bei nuotekų tinklai, taršos židiniai ir kiti kliuviniai fiksuojami net 15–20 metrų gylyje.

Požeminę žvalgybą atliekantys specialistai žada, kad misija Kaune nebus vienadienė. Sudėtingus, bet sykiu rezultatyvius tyrimus ketinama tęsti ir kitose miesto vietovėse. Be to, potencialių aplinkos teršėjų lauks neplaninės patikros.

„Girstupio ir Gričiupio upelių tarša – tai ne momentinė avarija, bet ilgametė ir tyčinė veikla, kuria kažkas bando taupyti miesto sąskaita. Toks neatsakingas požiūris yra ne tik žala aplinkai, bet ir visai bendruomenei – žmonėms, miesto erdvėms. Kadangi nepavyko apeliuoti į žmonių sąmoningumą ir atsakomybės jausmą, imamės papildomų veiksmų, kurie padės tuos asmenis surasti ir nubausti“, – komentavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno miesto savivaldybės pranešime pažymima, kad, siekiant identifikuoti galimus teršėjus, jau kurį laiką savivaldybė kartu su Aplinkos apsaugos departamento ir bendrovės „Kauno vandenys“ specialistais vykdo tikslinius reidus. Jų metu tikrinami upelių kaimynystėje gyvenantys asmenys. Dalis nuosavų namų savininkų nėra sudarę sutarčių dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų, todėl privalo pasirūpinti valymo įrenginių priežiūra bei įrodyti, kad jų naudojama vietinė nuotekų sistema veikia tvarkingai.

„Kauno vandenų“ atstovams šiuo metu žinoma apie pusšimtį vietų, kur yra tikimybė aptikti upelių taršos šaltinius. Tokie taškai identifikuoti apibendrinus per reidus surinktus duomenis bei reaguojant į gyventojų suteiktą informaciją. Tikrindami vietines nuotekų sistemas naudojančius namų ūkius, specialistai prašo pateikti sutartis dėl nuotekų tvarkymo, analizuoja dokumentuose nurodytus skaičius, ar šie neprasilenkia su realybe. Tuo pačiu inspektuojami nuotekų valymo įrenginiai.

Tiems, į kurių namus nepavyksta prisibelsti, rengiami kvietimai atvykti ir suteikti visą reikiamą informaciją. Vien per šiuos metus išsiųsta daugiau kaip 4 tūkst. tokių laiškų. Kauniečiai taip pat konsultuojami dėl prisijungimo prie miesto komunalinių nuotekų tinklų. Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės numato, kad gyventojai, vos tik atsiradus galimybei, turėtų vietinę nuotekų sistemą prijungti prie centralizuotų miesto surinkimo tinklų.

Už gamtai padarytą žalą, eksploatuojant neteisėtus nuotekų tinklus, numatomos piniginės baudos, o tam tikrais atvejais gali būti taikoma net baudžiamoji atsakomybė. Aplinkosaugininkų skiriama piniginė bauda siekia iki pusantro tūkstančio eurų.