Kukučio išvaizdos – naujas miesto veidas

Raseinių rajono savivaldybėje sklando idėja organizuoti konkursus, kuriuose skulptoriai galėtų siūlyti savo kukučių vizijas, o sukūrus skulptūras ar kitus meno kūrinius, jie būtų eksponuojami svarbiose, turistams patraukliose miesto vietose.

Kadangi niekas nežino, kaip atrodo Marcelijaus Martinaičio Kukutis, vaizduodami jį, menininkai turės pasitelkti savo vaizduotę bei kūrybiškumą. Reguliariai vyksiantys konkursai ilgainiui turėtų leisti papuošti daugelį viešųjų erdvių pačiais įvairiausiais kukučiais, atskleisiančiais Lietuvai ir visam pasauliui naują Raseinių veidą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ventspilio miesto pamokos

Daugelis pasaulio miestų siekia suformuoti akcentus, atskleidžiančius turistams miesto savitumą bei identitetą. Pavyzdžiui, neretas gerai žinome garsiąsias Ventspilio karves, ne vienerius metus viliojančias tiek Lietuvos, tiek ir daugelio pasaulio šalių turistus.

„Ventspilio miestas susikūrė savo įvaizdį, eksponuodamas karves. Raseiniai svarsto tą padaryti paragindami menininkus varžytis kukučių kūryboje. Jie būtų eksponuojami fotografavimuisi patogiose vietose, o žinia apie Raseinius imtų sklisti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – pastebi Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis.

Kokia gija jungia Kukutį ir kitas krašto garsenybes?

Jau šiandien Raseinių kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje išskiria piligrimų pamilta bei Lietuvos Vatikanu vadinama Šiluvos šventovė, įamžinanti XVII a. įvykusį Mergelės Marijos apsireiškimą. Tuo tarpu lietuviams gerai žinomo Maironio eilėraščio Lietuva brangi eilės: Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos liudija apie šios upės slėnių grožį, vasaros metu raginantį leistis į baidarių žygius. Be to, Kryžkalnyje jau rugpjūčio mėnesį iškils visų Lietuvos partizanų įamžinimui skirtas memorialas. Todėl natūraliai kyla klausimas, kas bendro tarp naujojo Raseinių miesto veido bei dabartinių krašto garsenybių?

Pasak semiotikos bei literatūros eksperto Pauliaus Jevsejevo, Marcelijaus Martinaičio Kukutis yra vienas žymiausių Ezopo kalbos pavyzdžių lietuvių literatūroje. Poetui šis personažas tapo sovietinės sistemos kritikos instrumentu. Tos pačios sistemos, kurioje visa savo galybe vešėjo ateizmas, kuriai priešinosi partizanai, neretu atveju, pasižymėję dideliu religingumu ir narsiai kovoję už Švč. Mergelės Marijos žeme vadinamą Lietuvą. Todėl sovietmečio kritika tampa pagrindinius Raseinių krašto akcentus jungiančia gija.

Idėjos Raseinių kraštui 2030

Idėją paversti Raseinius Kukučių sostine konkursui Idėjos Raseinių kraštui 2030 pasiūlė Arnas Zmitra.

Jis bei Jurga Nekrošiūtė, Linė Stulgienę, Justė Bendžiūtė, Ona Babonienė iškilmingai bus apdovanoti vasario 16-ąją vyksiančio renginio metu.