Kaip rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime spaudai, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos patvirtino, kad artimiausius 15 metų neplanuoja tiesti nei Raudondvario aplinkkelio, nei statyti naujo tilto per Nevėžį.
„Pagal LAKD ilgalaikės strategijos planus iki 2035 m. Raudondvario pietinio aplinkkelio statybos darbai nenumatyti“, – informavo Kelių direkcijos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė.
Direkcijos atstovai patikino, kad V. Matijošaitis dėl Raudondvario aplinkkelio į juos nesikreipė. Savo vizijų V. Matijošaitis nederino ir su Kauno rajono savivaldybe, per kurios teritoriją driektųsi aplinkkelis.
Ligšiolės diskusijos su bendruomene rodo, kad žmonės, gyvenantys teritorijose, per kurias Kauno meras V. Matojošaitis skelbiasi imsiąs iniciatyvos tiesti kelią, šią idėją vertina prieštaringai.
Dar prieš 12 metų, 2008-ųjų lapkričio 20 d., Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo 9 iki 21,4 tiesimo specialųjį planą.
Apie rengiamus teritorijų planavimo dokumentus buvo informuota visuomenė. Žemės savininkai nesutiko, kad per jų žemę būtų tiesiama trasa. Dėl šių aplinkybių ir finansavimo problemų LAKD Raudondvario aplinkkelio tiesimo planus įšaldė neribotam laikui.
Jei Kauno meras V. Matijošaitis ketina išpirkti žemės savininkų sklypus valstybės reikmėms, o iš tų, kurie nesutinka, jų nuosavas žemes išpirkti priverstinai, būtų sąžininga apie tai informuoti bendruomenę. Visuomenė turi teisę būti informuota ir apie numatomus šio viešai paskelbto sumanymo finansinius šaltinius, teigiama Kauno rajono savivaldybės išplatintame pranešime.
DELFI primena, kad lygiai prieš savaitę, sausio 20 dieną, Kauno savivaldybės pranešime spaudai buvo rašoma, kad ties Žemaisiais Kaniūkais savavališkus pylimus abipus kelio sulyginus su žeme, jų vietoje bus įrengti platūs šaligatviai. Kitas klausimas – sklandus automobilių judėjimas.
Siekiant užtikrinti saugų eismą ir greitą susisiekimą su užmiesčiu, Kaunas svarsto galimybes statyti naują tiltą per Nevėžį ir tiesti kitą kelią Jurbarko link.
Raudondvario, Kulautuvos ar Vilkijos miestelių bei apylinkių gyventojai pritars, kad senasis K. Veverskio tiltas ir per jį einantis dviejų eismo juostų kelias nepritaikyti gerokai išaugusiems šių dienų transporto srautams. Čia ne tik formuojasi spūstys, bet ir dažnai kyla eismo nelaimės.
Platinti prieš beveik 70 metų statytą tiltą neįmanoma dėl geografinės padėties: toliau kelias į Raudondvarį kyla į kalną, o čia pat šlaite – senos kapinės. Taigi dabar visas automobilių srautas priverstas vykti pro Raudondvarį, taip didinant gyvenvietės oro užterštumą bei keliant pavojų pėstiesiems.
„Raudondvario tiltas nebeatitinka šiandieninio transporto apkrovimo, o pačiame Raudondvaryje žmonės priversti kvėpuoti daugybės pro šalį pravažiuojančių automobilių teršiamu oru. Deja, Kauno rajono savivaldybė mieliau puikuojasi turistų traukos objektu – vietos dvaru, bet iki šiol nesiėmė jokių realių veiksmų dėl pačių gyventojų, kad atsirastų aplinkkelis.
Todėl iniciatyvos imamės mes, svarstydami tokias galimybes. Tereikia išspręsti formalumus, nes kol kas anapus Nevėžio – ne Kauno miesto savivaldybės teritorija“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak jo, sprendimas buvo surastas daugiau kaip prieš dešimtmetį, bet iki šiol gulėjo nepelnytai pamirštas. Paraleliai senajam Raudondvario tiltui, už kelių šimtų metrų Nemuno link, Kauno bendrajame plane numatytas naujas tiltas per Nevėžį ir kelias, nukreipiantis transporto srautus nuo gyvenamųjų vietovių ir iškart už Raudondvario „įsikertantis“ į dabartinį 141-ąjį kelią Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.
Atsiradus naujajam, senasis tiltas liktų tarnauti tik Raudondvario ir aplinkinių gyventojų poreikiams. Naujasis aplinkkelis ir tiltas ne tik sujungtų miestą ir rajoną, bet ir dar labiau prieinamu bei matomu padarytų unikalų gamtos kampelį – Nemuno ir Nevėžio santaką.
Su Lampėdžio ežeru besiribojanti teritorija jau pernai buvo išvalyta nuo šabakštynų ir invazinių rūšių augalų, įrengti pėstiesiems ir dviratininkams skirti takai bei apžvalgos aikštelės, tad atsinaujinusi laisvalaikio erdvė tapo atvira visiems kauniečiams ir miesto svečiams.
