Svarbus akcentas

Daugelį metų pagrindinį viešą Naujųjų metų sutikimą Kauno Rotušės aikštėje, kur metų sandūroje susirenka tūkstančiai kauniečių, stebėjęs miesto ceremonmeistras Kęstutis Ignatavičius įsitikinęs, kad nelikus fejerverkų, žmonėms trūktų to šventinio džiaugsmingumo, kurį pažymi į orą skriejantys spalvoti purslai. „Naujųjų paskelbimas fejerverkais yra sena ir žmonėms patinkanti, momentui reikšmės suteikianti tradicija“, – įsitikinęs K. Ignatavičius.

Tačiau jis pripažįsta, kad fejerverkų keliama grėsmė ir žala gamtai taip pat akivaizdi. Jis prisimena atvejį, kuomet iš aikštės paleistas fejerverkas išmušė Rotušės bokšto langą ir vos nesukėlė gaisro pastato viduje. „Kai aikštėje žmonės pradeda šaudyti, tikrai būna nelabai saugu. O po tokių sutiktuvių aikštė būna nuklota šiukšlių sluoksniu“, – sako jis.

Šiemet 2020-uosius K. Ignatavičius sutiko savo namuose Žaliakalnyje, o Naujųjų rytą apsilankė pamėgtoje vietoje – Pelėdų kalne, kur jo iniciatyva nuo 2018-ųjų pabaigos plevėsuoja rekordinio dydžio trispalvė. „Išvydau labai liūdną vaizdą, koks dažnai būna vietose, kur miestiečiai susirenka švęsti metų sandūros šventę – pieva prie valstybės vėliavos buvo nuklota šiukšlėmis, kurių dauguma – iššaudytos fejerverkų dėžės.

Pavojus sveikatai

K. Ignatavičius diskusijas dėl fejerverkų atsisakymo dėl taršos sulygina su kita sovietmečiu gaja tradicija – per Jonines deginti automobilių padangas. „Kai buvo pradėta kalbėti apie šio veiksmo toksiškumą, žmonės liovėsi tai daryti. Gerai, kad kalbama apie fejerverkų žalą, taršą, bet patys žmonės vargu ar atsisakys šaudyti fejerverkus, jei tai bus leidžiama, o priemonės – parduodamos. Bet jei uždraus – daug žmonių pasipiktins“, – neabejoja jis.

K. Ignatavičiaus manymu, geriausia būtų didinti žmonių sąmoningumą, siūlyti alternatyvas. „Manau, kad pagrindiniai miesto fejerverkai, kuriuos organizuoja profesionalai ir, kurių metu yra užtikrintas žmonių saugumas, galėtų likti, o buitinių šaudymų galima būtų ilgainiui atsisakyti“, – svarsto jis.

Kad šventiniai fejerverkai galėtų būti saugesni ir ekologiškesni, pritaria ir Kauno mero patarėjas, liberalas Simonas Kairys. Tiesa, jis taip pat mano, kad be fejerverkų būtų gana sunku įsivaizduoti Naujųjų metų šventę, todėl jo siūlymas būtų leisti tai daryti profesionalams. „Manau, idealu būtų, jog fejerverkai būdų naudojami keliose vietose ir visa tai organizuotų savivaldybė. Prie šventės galėtų prisidėti įmonės, organizacijos, bet patys gyventojai fejerverkų nebepirktų, todėl būtų mažiau rizikos ir daugiau saugumo“, – svarsto jis.

Tokie skirtingose miesto vietose profesionaliai organizuoti reginiai, pasak S. Kairio, prisidėtų prie gyventojų saugumo, drauge išlaikytų naujametinę tradiciją. „Gyventojai galėtų šaut nebent šampano butelį. Ar įmanoma to pasiekti? Tam turbūt reikėtų ne vienerių metų, kantrybės ir sąmoningumo“, – šypsosi jis.

Iššūkis Kaunui

Drąsų pasiūlymą Kaunui tapti pirmuoju miestu Lietuvoje, kuris atsisakys fejerverkų, Naujųjų išvakarėse savo socialiniame tinkle išsakė ir miesto tarybos narė, konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Paminėjusi, kad naujametinių fejerverkų atsisako kaimynai lenkai, juos jau riboja Vokietijos, Olandijos, Kanados, Kinijos miestai, o Jungtinėje Karalystėje jau pusė milijono žmonių pasirašė peticiją, raginančią uždrausti prekybą jais, įvedami apribojimai ir JAV miestuose, politikė paragino ir kauniečius apsvarstyti šią idėją kitiems metams.

„Gal ir mes Kaune galėtume atsisakyti fejerverkų ir parodyti pavyzdį kitiems miestams? Gal juos galima pakeisti lazeriu šou? Juk technologijos vis tobulėja, neabejoju, kad galime sukurti ką nors įspūdinga“, – rašė ji.

Įraše J. Šiugždinienė publikavo savo nuotrauką su Berno zenenhundu Dremuku, kuriam linkėjo ramiai iškęsti fejerverkų naktį. „Per kiekvienus naujuosius labai jaudindavausi, kaip mano kalytė Maja išgyvens šias minutes. Dėl tos pačios problemos kenčia beglobiai, naminiai ir laukiniai gyvūnai. Fejerverkai yra susiję ir su tarša, kasmet nutinka ne vienas nelaimingas atsitikimas“, – fejerverkų žalą komentavo ji.

Stresas gyvūnams

Kad spaudimas atsisakyti fejerverkų ateityje tik stiprės, rodo ir kaimyninės Lenkijos pavyzdys. Šiemet Lenkijoje keli miestai nusprendė atsisakyti fejerverkų šou, o ateityje prie šios iniciatyvos žada jungtis dar daugiau lenkų. Nepasitenkinimas fejerverkais metų sandūroje kilo ir masinių gaisrų niokojamoje Australijoje – net 250 tūkst. Sidnėjaus gyventojų pasisakė prieš tradicinius Naujųjų fejerverkus.

Viena iš dažniausiai Lenkijoje nurodomų priežasčių, kodėl reikia atsisakyti fejerverkų šaudymo Naujųjų metų sutikimo metu yra stresas gyvūnams. Kaip naujienų portalui „Notes from Poland“ 2020-ųjų išvakarėse teigė iniciatyvos aktyvistas Robert Maślak, garsūs sprogimai gyvūnams sukelia paniką, kas gali privesti prie fizinių ir psichologinių traumų ir net retais atvejais – mirties.

Kiek išskirtinis atvejis yra kalnų kurorte Zakopanėje, kur pasak vietinių gyvūnų teisių aktyvistų, pirotechnika gali ne tik sukelti stresą gyvūnams, bet ir sutrukdyt lokių žiemos miegą.

Žala aplinkai

Idėjos šalininkai taip pat įvardina ir pirotechnikos žalą aplinkai. Prieš šešerius metus būtent į tai siekta atkreipti dėmesį Krokuvoje, kai vietoj tradicinio fejerverkų šou miestiečiai galėjo stebėti lazerių pasirodymus. Kiti Lenkijos miestai – Vroclavas, Gdanskas, Sopotas ir Malborkas taip pat žada sekti iš paskos.

Dar iniciatyvos šalininkai akcentuoja šviesos taršą, dar vadinama fototarša (aut. pastaba – pernelyg didelis ar įkyrus dirbtinio apšvietimo naudojimas) bei gaisrų grėsmę.

Varšuvoje šiemet taip pat buvo kalbama apie tokius draudimus, tačiau galiausiai buvo nuspręsta skatinti gyventojus pačius atsisakyti pirotechnikos su šūkių „Padėkime gyvūnams visi!“.

Miestai – ne vieninteliai, kurie jungiasi prie šios tendencijos. Vienas iš didžiausių Lenkijos statybos, remonto ir buities prekių tinklų „OBI“ Naujųjų metų išvakarėse nepardavinėjo fejerverkų savo parduotuvėse ir internete. Pasak tinklo, tai padaryta rūpinantis gyvūnų bei aplinkos gerove.

Sidnėjus bandė boikotuoti

Boikotuoti įspūdingus kasmetinius fejerverkus 2020-ųjų sutikimo naktį siekė ir didžiausio šalies miesto Sidnėjaus gyventojai, surinkę virš 250 tūkst. parašų po peticija, reikalaujančia atšaukti fejerverkų pasirodymą per Naujuosius metus. Peticijoje buvo išreikšta valia, jog kasmet daugybę turistų pritraukiančiam renginiui skirti pinigai turėtų būti pervesti į fondą, skirtą kovoti su Australiją šiuo metu niokojančio gaisro ir sausros padariniais.

Tačiau Sidnėjaus savivaldybės atstovė spaudai Tanya Goldberg „The Guardian“ teigė, jog valdžia buvo tvirtai nusprendusi leisti pasirodymui vykti. Pasak jos, atšaukimas būtų neigiamai paveikęs miesto verslą, ypač po ganėtinai apmaudaus prekybos sezono bei sujaukęs tūkstančių žmonių planus. Miesto meras pridūrė, jog miestas gaus daug daugiau naudos, jeigu fejerverkų pasirodymas įvyks negu bus atšauktas.

Manoma, jog Naujųjų metų nakties fejerverkai Sidnėjaus miesto ekonomikai papildomai atneša apie 130 milijonų dolerių bei pritraukia apie milijoną stebėtoju.

Daugiau Kauno naujienų.