Kauno miesto savivaldybė, kurios įsteigta bendrovė „Kauno švara“ aptarnauja ir dalį klientų iš gretimos savivaldybės, praneša, kad „vykdant bendrą valstybinę atliekų tvarkymo politiką, dauguma šiukšlių bus rūšiuojamos perdirbimui ir deginamos, o likusi dalis – transportuojama į sąvartyną, tačiau paslaugų įkainiams šalyje ženklai augant, tai atitinkamai palies ir vartotojus“.
Anot Kauno savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, visoje šalyje brangstant atliekų išvežimui, kauniečiams pokyčiai bus vieni mažiausių. Nuo kitų metų kovo 1-osios atliekų tvarkymas dėl padidėjusio taršos mokesčio ir atliekų deginimo kainos daugiabučių ar privačių namų gyventojams padidės vidutiniškai mažiau nei 1 Eur. Pavyzdžiui, 50 kv. m. buto gyventojai iki šiol už atliekų išvežimą mokėjo 4,75 Eur, o nuo kovo 1 d. ši kaina sieks 5,51 Eur.
Padidinti įkainius prireikė dėl to, kad visoje Lietuvoje gerokai padidintas taršos mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose (nuo 5 iki 27,51 Eur už toną), o šiukšlių deginimas Kauno regione irgi brangsta (nuo 28 iki 35 eurų už toną).
„Nuo kitų metų visoje šalyje padidės už atliekų šalinimą sąvartynuose skaičiuojamas taršos mokestis, kuriuo siekiama paskatinti gyventojus daugiau rūšiuoti. Taip pat įtakos turi ir kylanti atliekų deginimo kaina bei augantys jų kiekiai. Dėl to kauniečiams, kaip ir visos Lietuvos gyventojams, atliekų tvarkymas taip pat kainuos šiek tiek daugiau. Savo ruožtu nuolat atidžiai vertiname ir prižiūrime Kaune atliekas tvarkančių įmonių veiklos efektyvumą bei kaštus, todėl kauniečiams kaina padidės labai nežymiai“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Pasak jo, perskaičiuojant mokesčių dydžius, siekta, kad artėjantys pokyčiai kauniečiams, gyvenantiems daugiabučiuose ar privačiuose namuose, būtų kuo mažiau juntami. Tikimasi, kad privatiems vartotojams atliekų išvežimo kainos skirtumas Kauno mieste bus bemaž mažiausias visoje šalyje – apie 16 proc.
Savivaldybės teigimu, pagal ES ir Lietuvos atliekų tvarkymo politiką reglamentuojančius teisės aktus pirmiausia privaloma stengtis mažinti išmetamų atliekų kiekį, antru etapu esamos atliekos privalo būti perdirbamos, vėliau panaudojamos energijai gauti (deginamos) ir tik likusi dalis vežama į sąvartyną. Skatinant ekologiją bei didesnį atliekų perdirbimą, visoje šalyje padidintas taršos mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose. Taip žmonės skatinami daugiau atliekų rūšiuoti.
Pažymėtina, kad gyventojų bendrijos turi kelis pasirinkimo variantus. Kaip ir iki šiol, galima pasirašyti atliekų tvarkymo sutartis, kuriose numatoma, kiek atliekų bus metama į mišrių atliekų konteinerius, ir kas kiek laiko jos bus išvežamos. Atitinkamai, kuo daugiau atliekų pasirenkama išrūšiuoti į specialiai tam skirtus konteinerius, tuo mažiau išmetama mišrių šiukšlių. Taigi sumažinę mišrių atliekų kiekį gyventojai už atliekų tvarkymą mokės mažiau.
Savivaldybės administracijos atstovės Aušrinės Vaščėgaitės teigimu, šiuo metu didžiausius kiekius nerūšiuotų ir netvarkingai laikomų atliekų sugeneruoja įvairaus profilio įmonės, todėl, siekiant paskatinti jas būti labiau socialiai atsakingomis ir kuo daugiau atliekų rūšiuoti, mokestis už nerūšiuotų atliekų išvežimą joms brangs dvigubai. Juridiniams asmenims mokestis už atliekų išvežimą priklauso nuo jų kiekio, todėl mažiau šiukšlių sugeneruojančios įmonės nuo kovo 1-osios pajus nežymių pasikeitimų.
ELTA primena, kad naujus atliekų išvežimo tarifus numatyta patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje, kuris įvyks kitos savaitės pradžioje – antradienį.
