Kaip „Kas vyksta Kaune“ nurodė „Lietuvos geležinkelių“ ir „Rail Baltica“ projekto direkcijos atstovas Domas Jurevičius, Kaune bus įrengtos keturios požeminės perėjos ir automobilių tuneliai.

„Vienas geležinkelio kirtimo taškas vietoje naikinamos Amalių pervažos bus įrengtas atkarpoje nuo Chemijos gatvės, ties Svirplių taku – tunelis pėstiesiems su automobilių transporto juosta, kuria naudotis galės tik specialiojo transporto priemonės. Šį tunelį stato Kauno miesto savivaldybė“, – aiškino D. Jurevičius.

Už kelių šimtų metrų Palemono link, ten, kur eis Kauno pietrytinis aplinkkelis, „Lietuvos geležinkeliai“ pastatys didžiausią geležinkelio kirtimui skirtą keturių arkų tunelį, kuriame dvi arkos bus skirtos skirtingomis kryptimis važiuojantiems automobiliams ir dar po vieną iš šonų – pėstiesiems.

„Be to, automobiliai ir pėstieji geležinkelį galės kirsti ir Palemono bei Marių gatvių sankirtoje statomu tuneliu. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė jau įrenginėja prieigas abiem tuneliams. Dar vienas pėsčiųjų tunelis bus skirtas žmonėms, einantiems į Ugniakuro gatvę“, – vardijo „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Kada minėtomis jungtimis bus paleistas automobilių ir pėsčiųjų eismas, kol kas neaišku. Šias detales su „Lietuvos geležinkeliais“ derina Kauno miesto savivaldybė, žadėjusi daugiau informacijos pateikti penktadienį – sulaukę žinių, pranešime skaitytojams.

Tuo metu D. Jurečivius pridūrė, kad atnaujinti traukinių eismą „Rail Baltica“ vėžės tiesimui uždarytu Kauno geležinkelio tuneliu ketinama antroje rudens pusėje, šiuo metu su rangovu tikslinama darbų užbaigimo data.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad baigus „Rail Baltica“ darbus, 9 km ruože bus rekonstruota apie 15 km geležinkelio kelio: nutiesti 9 km naujos 1435 mm vėžės ir 2 km sugretintos 1435/1520 mm vėžės, iš jų 1,29 kilometro – Kauno geležinkelio tunelyje. Taip pat bus rekonstruota 3,6 kilometro esamo, 1520 milimetrų vėžės, kelio, ir įrengti 27 iešmai.

„Lietuvos geležinkelių“ sklypo ribose atliekami darbai iš viso atsieis 54,7 mln. eurų. D. Jurevičiaus anksčiau teigė, kad 85 proc. šios sumos finansuojama Europos Sąjungos, 15 proc. – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Naują geležinkelį kloja „Hidrostatybos“, „Autokaustos“ ir „Leonhard Weiss RTE“ konsorciumas, o viso geležinkelio ruožo Kaunas-Palemonas rekonstrukciją baigti žadama 2020 m.

Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, Kaunas taps svarbiu tarptautiniu logistikos centru gabenant krovinius Rytų ir Vakarų bei Šiaurės ir Pietų transporto koridoriais. Gerokai sparčiau bus galima keliauti tiek vidaus, tiek užsienio maršrutais: iš Panevėžio į Kauną kelionė truks 38 min., iš Vilniaus į Kauną – 36 min., Varšuvą pasieksime per nepilnas 5 val., Rygą – per 1,5 val., o Taliną – per 3,5 val.

Daugiau Kauno naujienų.