Pats pikas
„Turgus dabar pats didžiausias, koks tik gali būti metuose. Dabar prekiaujame ir sodinukais, ir medeliais, ir daigais, ir pernykštėmis, ir šiųmetėmis šviežiomis daržovėmis. Žodžiu, prekybininkų gausu. Pasirinkimas didžiulis, tad ir žmonių turguje susirenka tikrai nemažai. Mes netelpame turgaus teritorijoje, todėl prekiaujame šalia turgaus esančiose gatvėse. Taip vyksta jau daugybę metų. Išrikiuojame savo prekes aplinkinėse gatvelėse, kurios yra išsidėsčiusios aplink turgų. Viskas gerai, bet norėtume, kad trečiadieniais ir šeštadieniais čia būtų ribojamas eismas. Tuomet gal pavyktų išvengti konfliktų tarp pirkėjų ir vairuotojų ar vairuotojų ir pardavėjų“, – dėstė žurnalistus išsikvietusi prekybininkė Janina Berankienė.
Norėtų atnaujinti
Turgavietė priklauso Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui. Tiek kooperatyvo, tiek savivaldos institucijų netenkina dabartinis turgavietės vaizdas, tad norima ją renovuoti. Ir renovuoti ne bet kaip, o taip, kad turgavietė būtų sertifikuota, kad joje galėtų vykti tam tikri renginiai, mugės, būtų prekiaujama amatininkų produkcija.
Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo direktorius Rimvydas Raščiauskas visai neseniai išgirdo pasiūlymą, kokiu būdu reiktų atgaivinti turgavietę. Iš dalies ją paversti amatininkų, pirklių aikšte, organizuoti ten įvairius renginius, išlaikant ir prisimenant senąsias šio turgaus tradicijas. Direktorius sutiko, kad Janušavos turgus turi būti atnaujintas, bet prie to turėtų prisidėti ne tik verslas, bet ir savivalda.
Prikelti Janušavos turgavietę, kartu išsaugant senąsias tradicijas, pasiūlė Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro, propaguojančio senuosius amatus ir telkiančio amatininkus, vadovė Regina Lukminienė. Ji teigia, kad didžiulę Kėdainių vertybę – Janušavos turgų – atgaivinti būtina. Jos teigimu, turgavietę reiktų sertifikuoti. Tuomet būtų galima ieškoti fondų, kurie bent iš dalies finansuotų turgavietės rekonstrukciją.
