Kaip trečiadienį naujienų agentūrai BNS aiškino KEKS 2022 tarptautinių ryšių ir programų vadovė Ana Čižauskienė, Kultūros sostinės metų atidarymą prasminga būtų paženklinti kokiu nors destrukciniu momentu. KEKS 2022 komandos idėja buvo fiziškai susprogdinti arba susimuliuoti vieno iš Kauno „vaiduoklių“ griūtį.

„Kalniečių“ prekybos centras

Bene daugiausia kauniečių norėtų atsikratyti sovietmečiu statyto iš dalies apleisto prekybos centro „Kalniečiai“. Apgriuvęs statinys pasitinka Savanorių prospektu į miestą įvažiuojančius atvykėlius ir tikrai nekaip reprezentuoja Kauną.

Architekto Eugenijaus Miliūno projektuoti „Kalniečiai“ (1981-1988 m.) buvo vienas paskutinių stambių prekybos ir paslaugų centrų, pastatytų tarybiniame Kaune. Vakarinėje pastato dalyje planuotas prekybos, o rytinėje – aptarnavimo įstaigų blokas. Devintajame dešimtmetyje „Kalniečių“ prekybos centras buvo vienas didžiausių tokio tipo objektų Pabaltijo šalyse.

Prekybos centras „Kalniečiai“
Foto: R. Tenio nuotr.

„Undinės“ vietoje kylantis „Lidl“ prekybos centras

Griaunamas "Undinės" pastatas
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Morališkai pasenęs laisvalaikio centras „Undinė“ jau griūva, o jo vietoje išdygs dar viena „Lidl“ parduotuvė, tačiau nemažai daliai miestiečių tokie pokyčiai visai ne prie širdies. Nors naujas prekybos centras neatitinka pastato-vaiduoklių kriterijų, mintis, kad jo vietoje verčiau išdygtų paslaugų ar pramogų objektas, sulaukė didelio skaitytojų palaikymo.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad „Undinės“ pastatą „Lidl Lietuva“ įsigijo 2018-ųjų rugsėjį, o šių metų gegužę pradėti intensyvūs buvusio laisvalaikio centro griovimo darbai.

Buvęs „Lituanicos“ fabrikas

Kauniečiai visai neprieštarautų, jeigu iš miesto žemėlapio dingtų Senamiestyje stūksantis buvęs „Lituanicos“ batų fabrikas. 2011 m. čia atidaryta porą metų veikusi „Fluxus ministerija“, kurioje skleidėsi įvairiausio plauko kūrėjai, tačiau menininkams apleidus patalpas, jose iki šiol dvelkia vaiduokliška tuštuma. Fabriko griūties atveju neabejotinai gaila būtų atsisveikinti su Tado Šimkaus ir Žygimanto Amelyno „Seneliu išminčiumi“ tapusiu vienu Kauno gatvės meno simbolių.

Buvęs „Lituanicos“ fabrikas
Foto: R. Tenio nuotr.

Neaiški tokios tulžingos pozicijos priežastis, tačiau gyventojai minėjo sprogdinti norintys ir šalia fabriko veikiantį restoraną „Žemyn upe“. Tai, kad įstaiga tebegyvuoja, kita vertus, rodo kai kuriuos kauniečius čia mielai užsukant, tad restorano gyvavimą ir mirtį verčiau palikti laisvos rinkos dėsniams.

Restoranas „Žemyn upe“
Foto: R. Tenio nuotr.

Buvusi Žydų ligoninė

XIX a. antroje pusėje A. Jakšto gatvėje iškilęs Žydų ligoninės pastatas, per kelis dešimtmečius „prisidūręs“ antrą ir trečią aukštus – tikras šašas centrinėje Kauno dalyje. Link Rotušės aikštės nuo Kauno pilies judančius miestiečius ir svečius šiurpinančio objekto baisumas apmažintas jį uždengus dekoratyviu brezentu, tačiau statinio ateitis neaiški.

2010 m. ligoninės pastatą įsigiję privatininkai ketino jį renovuoti, tačiau iki šiol nėra jokio postūmio. Žydų ligoninė 2012 m. įtraukta į Kultūros vertybių registrą – galimas daiktas, tai rekonstrukcijos planų nepalengvino, o gal ir visai juos užkardė.

Buvusi Kauno miesto Žydų ligoninė
Foto: R. Tenio nuotr.

Nebaigtas „Britanikos“ viešbutis

Alfredo Paulausko Kęstučio gatvėje projektuotos „Respublikos“ „sesutės“ statybos įstrigo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Monumentalus vėlyvojo modernizmo formų viešbutis, turėjęs talpinti 500 svečių, plikomis betono briaunomis iki šiol rėžia mažaūgį Kauno centro urbanistinį audinį, o jo viršutinėje dalyje išpieštas ilgiausias lietuviškas žodis metaforiškai skelbia užsitęsusį statinio merdėjimą.

Susprogdinti šį masyvų monolitą, tiesa, vargiai pavyktų – to gali ir neprireikti, nes 2018-ųjų liepą „Britanika“ perėjo į naujų šeimininkų rankas. Dabartiniai pastato savininkai Karaliaus Mindaugo prospekte stato naują verslo centrą, tad yra vilties, kad neužilgo grius ir „Britanika“.

„Britanikos“ viešbutis
Foto: R. Tenio nuotr.

Vytauto pr. 1 ir 2 pastatai

Traukiniu į Kauną atvykusius ir iš geležinkelio stoties į vieną pagrindinių Naujamiesčio gatvių – Vytauto prospektą – išėję žmonės „sveikinami“, švelniai tariant, dviejų ne itin išvaizdžių triaukščių pastatų.

Vytauto pr. 1
Foto: R. Tenio nuotr.

Pirmuose jų aukštuose įsikūrusios parduotuvės ar verslai, o kitos dalys atrodo tiesiog apleistos. Kauniečiai išreiškė norą paleisti Vytauto prospekto statinius į orą, o jeigu kalbėtume apie labiau tikėtiną scenarijų, šiuos kampinius vartus į miestą derėtų kapitališkai sutvarkyti.

Vytauto pr. 2
Foto: R. Tenio nuotr.

Buvęs restoranas „Trys mergelės“

Foto: J. Kšivickaitės nuotr.

Kadaise aukštos klasės etalonu laikytas vaizdingoje vietoje ant Nemuno šlaito įsikūręs „Trijų mergelių“ restoranas kelerius pastaruosius metus garsėja tik gaisrais, ne kulinarijos ir konditerijos šedevrais.

Suniokotas statinys M. Riomerio gatvėje traukia benamius, nuotykių ieškotojus ir sienų paišytojus – kauniečiai visai neprieštarautų, kad jis būtų susprogdintas.

Pastatas Baltų pr. 17

Kelis dešimtmečius Šilainius „puošiantis“ nebaigtas paslaugų paskirties pastatas, tamsiomis langų angomis žiojintis priešais „Renginių Oazę“, turi visas teises įgyti kraupios urbanistinės legendos statusą.

2018-ųjų pradžioje čia rastas vienos Šilainių gimnazijos moksleivės kūnas, o tų pačių metų birželį su liepsnomis kovoję ugniagesiai čia aptiko apirusius vyro palaikus. „Vaiduoklyje“ reguliariai glaudžiasi benamiai, bent jau anksčiau čia landžiodavo juodų užkaborių teikiamo adrenalino ištroškę mokinukai.

Baltų pr. 17 // D. Biržiečio nuotr.

Pastatas Panerių g. 1

Pastatas Panerių g. 1 // D. Biržiečio nuotr.

Nebaigtas statinys, stovintis Vilijampolėje prie Raudondvario plento, Panerių ir Jurbarko gatvių žiedo, ko gero, jau taip įsirėžęs į kauniečių sąmonę, kad daugelis į jį nė neatkreipia dėmesio. Visgi visuomeniškesni miestiečiai pritartų šio tarpinėje statybų fazėje gerokai per ilgai įstrigusio objekto sprogdinimui.

Kauno termofikacinės elektrinės kaminas

Šiek tiek diletantiškas pasiūlymas, tačiau kai kurie kauniečiai siūlė pasigrožėti griūvančio Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) aukštesnio kamino vaizdu. „Iš jo niekada nerūko dūmas“, – apie 180 m aukščio 1988 m. pastatytą kaminą atsiliepė gyventojai.

Kauno termofikacinės elektrinės kaminas
Foto: R. Tenio nuotr.

Tarp paminėjimo nusipelniusių sprogdinimo pasiūlymų verta paminėti „Kas vyksta Kaune“ redakciją – pokšto tipo idėja sulaukė didžiausio kauniečių palaikymo. Šmaikštiesiems skaitytojams dera priminti, kad Laisvės alėjoje esančiame pastate be portalo redakcijos veikia daug kitų įmonių ir laisvųjų kūrėjų, tad šitoks teroristinis aktas, nukreiptas į žurnalistus, pareikalautų nekaltų aukų.

Likus sprogmenų, valstybės destabilizacijos nepabūgę kauniečiai siūlė paleisti į orą „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Seimo pastatus, visiems gerai žinomus prekybos centrus. Moksleiviai norėjo atsikratyt savo mokyklų, o vienas skaitytojas – buvusios merginos namų.

Daugiau Kauno naujienų.