Vičiūnų vandenvietėje vandens gerinimo įrenginių statybos buvo įtrauktos į ilgalaikius bendrovės „Kauno vandenys“ plėtros ir investicijų planus. Užbaigus projektavimo ir rangovo parinkimo darbus, statybai duotas startas. Bendrovės „Kauno vandenys“ technikos direktorius Dainius Gudavičius sako, kad per dieną į vandens gerinimo įrenginius pateks apie 20 tūkst. m³ geriamojo šalto vandens. Iš gręžinių vanduo tekės į aeratorių, vėliau bus filtruojamas kvarciniu smėliu ir nutekės į surinkimo sistemą, po to – į siurblinę. Specialistų teigimu, toks procesas leis sumažinti vandenyje esančių natūralių gamtos medžiagų – mangano ir geležies – kiekį. Dėl to tinkluose nebesikaups, o vartotojų nebepasieks drumzlės, rašoma „Kauno vandenų“ pranešime.

Kauniečių laukia nepatogumai

Pasak projektų vadovo Pauliaus Vaitelio, „vykdant vandens gerinimo įrenginių statybas, neišvengiamai teks perjungti ir kai kurias vandentiekio linijas. Tai gali sukelti laikinų nepatogumų – vandens drumstumą ar slėgio svyravimą. Todėl tikimasi, kad bendromis pastangomis ir dėl gyventojų supratingumo sulauksime gero rezultato – vartosime puikios kokybės vandenį“.

Šiuo metu iš Vičiūnuose esančios vandenvietės geriamasis vanduo tiekiamas Kauno miesto ir daliai rajono gyventojų. Iš Vičiūnuose esančių septyniolikos vandens gręžinių geriamąjį vandenį vartoja Vaišvydavos, Vilijampolės, Lampėdžių, Veršvų, Marvelės, Aleksoto, Fredos, Naujamiesčio, Vičiūnų, Birutės, Žemųjų Šančių, Panemunės, Kazliškių, Rokų 1, Rokų 2 gyventojai. „Pastačius vandens gerinimo įrenginius Vičiūnų vandenvietėje, bus akivaizdi fizinė, socialinė, ekonominė ir aplinkosauginė nauda visuomenei“, – teigiama pranešime spaudai.

Vičiūnų vandens gerinimo įrenginių statybos pabaiga numatyta 2020 m. Jų vertė – daugiau kaip 6 mln. Eurų. Darbus bendrovė „Kauno vandenys“ finansuoja savo lėšomis. Ir tai bus antrieji vandens gerinimo įrenginiai Kauno mieste. Įmonė planuoja tokius pat įrenginius statyti ir Kleboniškyje.

Kai kurie nepatogumus patiria ir dabar

Kauno mieste tęsiami geriamojo vandens bei nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektai. Darbai pradėti sulaukus Europos sąjungos finansavimo, todėl per metus bus rekonstruota didžioji dalis vandentiekio ir nuotekų tinklų.

Startavus didelės apimties magistralinių vandentiekio linijų rekonstrukcijai, atliekamas tinklų perjungimas, dėl to pasikeičia vandens tekėjimo kryptis, todėl laikinai gali pablogėti vandens kokybė.

Bendrovės „Kauno vandenys“ laboratorijos specialistų teigimu, pasikeitus vandens tekėjimo krypčiai ir slėgiui, tinkluose gali sukilti mangano ir geležies nuosėdos. Toks vanduo yra mikrobiologiškai neužterštas, tačiau specialistai laikinai jo vartoti nerekomenduoja.

Kito būdo vykdyti magistralinių tinklų rekonstrukcijos ir plėtros darbus nėra. „Magistralinių vandentiekio linijų rekonstrukcijos neįmanoma atlikti neperjungus tinklų, o pasikeitus vandens tekėjimo krypčiai ir slėgiui vanduo susidrumsčia. Todėl priimtas sprendimas rekonstrukcijos metu plauti vandentiekio linijas, kad klientai patirtų kuo mažiau nepatogumų“, – sako bendrovės technikos direktorius Dainius Gudavičius.

Kai kurios vandentiekio linijos, kaip teigia bendrovės „Kauno vandenys“ specialistai, nutiestos prieš 50 metų. Todėl, sulaukus Europos sąjungos finansavimo ir siekiant geresnės vandens kokybės, nuspręsta rekonstruoti didžiąją dalį vandentiekio ir nuotekų tinklų. Darbai vykdomi etapais – Palemone, Petrašiūnuose, Aleksote, Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Panemunėje, Šančiuose. Visų rekonstrukcijų ir plėtros darbų pabaiga numatoma – 2019 m. lapkritį.