Kraštas buvo nualintas, o į jį taikėsi ne viena valstybė – Lenkija, Rusija ir Vokietija. Tačiau Lietuvos savanoriai laisvę apgynė, todėl šis Nepriklausomybės kovų laikotarpis savo reikšme toks pat svarbus, kaip ir Nepriklausomybės Akto paskelbimas. Šiai progai paminėti penktadienį, vasario 1 d., Lietuvos paštas išleidžia 20 tūkst. tiražo pašto ženklą, kurio nominalas – 0,81 Eur.
Mūšio scena mūsų miesto fone
„Praėjus 100 metų po Nepriklausomybės kovų, labai simboliška prisiminti, kaip savo laisvę Lietuva iškovojo ir gynė, todėl praėjusiais metais sukūriau medalį, skirtą Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui. Medalio reverse pavaizdavau 6 Nepriklausomybės kovas.
Viena iš jų – Kėdainių kautynės, reikšmingos tuo, kad po jų sėkmingos baigties žlugo Tarybų Rusijos karinės vadovybės planai užimti Kauną. Medalyje vaizduojama mūšio scena Kėdainių miestelio fone, kurio panoramą radau išlikusiose tarpukario fotografijose.
Istorinių darbų kūrimas yra ilgas procesas, ne tik dėl darbo apimties, gausybės figūrų ir detalių, bet ir pasiruošimo – istorinės medžiagos ieškojimo, todėl šimtmečio medalio sukūrimas užtruko pusantrų metų. Šių kautynių kompoziciją panaudojau ir pašto ženkle“, – sako medalio meno kūrėja, dailininkė Lina Kalinauskaitė.
Antspauduos Kėdainių pašte
Savo veiksmus pradėję chaotiškai, Lietuvos savanoriai sugebėjo atremti bolševikų, bermontininkų ir Lenkijos karių puolimus, o po 1919 gegužės mėnesio sustiprėjusi ir koordinuota naujoji Lietuvos kariuomenė nuo gynybos ir partizaninio pobūdžio veiksmų perėjo prie planingų stambaus masto puolimo operacijų, kurių tikslas buvo galutinai išvyti Raudonosios armijos dalinius iš Lietuvos.
Kartu su pašto ženklu, vasario 1 d. prekyboje pasirodys ir pirmos dienos vokas, kurio antspaudavimas neatsitiktinai vyks Kėdainių pašte. Proginį pašto ženklą spausdino Estijos spaustuvė Vaba Maa.
Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus.
