„Pirminiais vertinimais, kažkokios didelės žalos nėra padaryta, bet su pašto darbuotojais yra sutarta, kad mus informuos raštu apie įvykio aplinkybes“, – BNS sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Liutauras Tarbūnas.
Kitą savaitę paveldosaugininkai dar kartą apžiūrės pastatą ir įvertins vandens padarinius, nes jie ne visada pastebimi iš karto po įvykio. Tačiau, pasak L. Tarbūno, vanduo pastate tekėjo gana trumpai, apie valandą, avariją pavyko greitai likviduoti, todėl didesnių pažeidimų greičiausiai buvo išvengta.
KPD specialisto teigimu, incidentas nelaikomas piktybiniu pažeidimu, todėl bauda „Lietuvos paštui“ nebus skiriama.
„Jeigu vertingosios savybės objekto bus pažeistos, tada bus sprendžiama dėl inicijavimo žalos nustatymo komisijos, kurią skirtų KPD direktorius, bet ne kažkokia konkreti bauda, nes tai nėra piktavališkas veiksmas“, – sakė jis.
Vamzdis pirmadienio vakarą trūko ketvirtajame pastato aukšte. „Lietuvos pašto“ atstovė Vaida Budrienė BNS sakė, kad taip greičiausiai įvyko užšalus vamzdžiui.
Vanduo užliejo nenaudojamas patalpas, todėl siuntos nenukentėjo ir pašto darbas nesutriko.
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930–1932 metais statyti Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.
Šiuo metu pastatas yra prastos būklės. Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.
Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, jog jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.
Kaune buvo kilusių iniciatyvų siekti pašto rūmus perimti savivaldybei. Tačiau jos vadovai teigia, kad jo tvarkymas reikalautų didelių investicijų, o reprezentaciniais pastatais turėtų rūpintis jų savininkai.