Darbo grupė pasidalino darbus
Susitikimuose dalyvavo rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius, Kėdainių kultūros centro direktorė Ona Mikalauskienė, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, P. Lukšio 205-osios šaulių kuopos vadė Kristina Župerkienė, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado pavaduotojas Vydas Verbilis, 207 kuopos vadas Gytis Požėra, Vlado Putvinskio – Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius, valdybos narys Liutauras Trumpulis, Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.
„Kėdainių mūšio šimtmetis – svarbi visam mūsų kraštui data, nes tai buvo reikšmingas įvykis Lietuvos Nepriklausomybei ir naujosios Lietuvos istorijoje. Labai malonu, kad sutapo mūsų ir šaulių sąjungos atstovų idėjos ir iniciatyvos. Tad susivienysime rajono savivaldybės, šaulių sąjungos, savanorių bei krašto apsaugos pajėgas ir kartu stengsimės surengti didesnį, įdomesnį, bei turtingesne programa minėjimą“, – sakė S. Grinkevičius.
Sudaryta renginio darbo grupė jau pasidalino darbus.
Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus R. Žirgulis sakė, muziejuje veiks ekspozicija „Pirmojo 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija ir 3D vizualizacija“, į kurią pakvies miesto ir rajono moksleivius.
Muziejininkas Vaidas Banys paruoš straipsnį spaudai ir šimtmečio renginio metu perskaitys pranešimą apie 1919 m. vasario 7 dieną prasidėjusius mūšius ties Kėdainiais.
Lietuvos šaulių sąjungos Kėdainių skyrius vaišins kareiviška koše. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė bus Kėdainių kultūros centro parneriai rengiant šventinę koncertinę programą.
Lietuvos šaulių sąjunga dovanos fejerverką.
Renginio organizatorius – Kėdainių rajono savivaldybė.
Renginio rengėjas – Kėdainių kultūros centras.
Atnaujina pirmojo kario savanorio paminklą
Rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė sako, minint šimtosioms restauruojamas paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovoje pirmam žuvusiam kariui savanoriui Povilui Lukšiui. Jis gimė 1886 m. rugpjūčio 21 d. Kazokų kaime, Surviliškio valsčiuje, palaidotas Dotnuvos g. kapinėse, Kėdainiuose. Pirmasis karys buvo apdovanotas 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiumi.
„Šis paminklas 1928 metais buvo pastatytas pagal architekto Vytauto Žemkalnio–Landsbergio projektą. Komunistų partijos Kėdainių komiteto įsakymu 1961-aisiais paminklas nugriautas, o 1992 metais atkurtas, remiantis V. Žemkalnio-Lansbergio pasakojimu, archyvine medžiaga ir nuotraukomis“, – sakė M. Rukšienė.
Atkurtą paminklą projektavo architektas V. Gabriūnas. Pirminis paminklo variantas – kvadratinio plano, laiptuotos piramidės formos – trys devynių metrų ilgio betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė piramidė. Paminklo forma simbolizuoja trikampį savanorių ženklą, o trys terasos – tris tautinės vėliavos spalvas. Pati piramidė reiškia amžinybę.
„P. Lukšio kovos ir žūties vietos paminklas − vienas svarbiausių Nepriklausomybės kovų ir laisvės atgavimo simbolių, todėl, pasitinkant pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio žūties 100-metį – 2019-ųjų vasario 9 dieną, paminklas restauruojamas, atkuriant ant laiptų šoninių sienelių stovėjusias vazas–taures. Šiuo metu atlikta 83 procentai darbų: žemės darbai, pamatų hidroizoliacija, paminklo sienų paruošimas dažymui, atkurtos vazos-taurės, restauruota atminimo lenta, betoniniai laiptai ir kt.“, – kalbėjo M. Rukšienė.
Projektas finansuojamas Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.
Prisimenant Kėdainių kautynes
Kėdainių kautynės – 1919 m. vasario 8–10 d. įvyko vienos pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės kautynės su į Lietuvą įsiveržusiomis Sovietų Rusijos kariuomenės daliniais.
Sovietų Rusijos kariuomenės vadovybė planavo puolimu iš pietų per Alytų ir iš šiaurės per Kėdainius apsupti ir užimti Kauną. Priešo grupuotė, kurią sudarė apie 900–1000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija, 1919 m. sausio mėn. užėmė Šėtą, artėjo prie Kėdainių, kuriuos gynė Panevėžio ir Kėdainių apskrityse apsaugos daliniai – apie 200 savanorių. Vasario pradžioje į rytus nuo Kėdainių prasidėjo Lietuvos kariuomenės sargybų susidūrimai su priešo žvalgais. Vasario 4 d. Rusijos kariuomenės daliniai puolė lietuvių savanorių sargybas Koliupės kaime, 2,5 km nuo Kėdainių, vasario 7 d. – Kapliuose ir Šilainėliuose, vasario 8 d. – lietuvių kariuomenės užtvarą Koliupėje ir ėmė artėti prie Kėdainių. Priešo puolimą sustabdė vien šautuvais ginkluoti Panevėžio apskr. apsaugos būrio savanoriai, vadovaujami karininkų J. Mikoliūno ir K. Dragūnavičiaus.
Perėjusiusius į puolimą lietuvių karius parėmė vokiečių artilerijos baterija. Priešo dalinių puolimą iš pietų Eigulių kaimo ir Paobelio dvaro kryptimis sustabdė J. Šarausko vadovaujamas Kėdainių apsaugos būrys.
Būrininko P. Lukšio būrys Rusijos kariuomenės dalinius prie Eigulių kaimo puolė iš užnugario. Kautynės truko visą dieną. Naktį kautynės nutrūko, Rusijos kariuomenės daliniai ėmė trauktis Šėtos link. Lietuviams padėti iš Kauno atvyko saksų savanorių kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija, buvo parengtas bendro puolimo planas.
Vasario 9 d. rytą žvalgydamas priešą prie Taučiūnų žuvo P. Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris.
Kai vasario 9 d. Lietuvos kariuomenė stiprų smūgį sudavė Rusijos kariuomenės dešiniajam sparnui ir paėmė belaisvių, ši pasitraukė į Šėtą. Vasario 10 d. pagal kartu su vokiečiais parengtą planą apie 80 lietuvių savanorių ir 20 vokiečių pėstininkų su 3 kulkosvaidžiais ir 2 artilerijos pabūklais 3 voromis puolė Šėtą iš vakarų, šiaurės vakarų ir pietų. Neatlaikę lietuvių spaudimo, vokiečių kulkosvaidžių ir artilerijos ugnies priešo daliniai pasitraukė į Bukonis.
Per Kėdainių kautynes žuvo, buvo sužeista, pateko į nelaisvę daug priešo karių, lietuviams atiteko karo grobis: keliasdešimt šautuvų, daug šovinių, granatų, amunicijos. Kautynėse žuvo 40 lietuvių karių. Iniciatyvą šiame fronto ruože perėmė Lietuvos kariuomenė. Po Kėdainių ir Alytaus kautynių žlugo Sovietų Rusijos karinės vadovybės planai užimti Kauną.