1. Auginkime žaidimų kultūrą Kaune. 2022 metais Kaunas bus pasaulio Europos kultūros sostine. Jos ašimi galėtų būti žaidimų kultūros populiarinimas – Kaunas taptų žaidimų kultūros Venecija. Skatintume elektroninę kūrybą, sukurtume pasaulinio lygio ir populiarumo žaidimą, pritrauktume tokių europinio lygio žaidimų industrijos partnerių kaip „gamescom“. Tai, kad žaidimų kultūra ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje turi didžiulį potencialą, įrodo Lietuvoje didelio susidomėjimo sulaukianti didžiausia Baltijos šalyse žaidimų konvencija „GameON“, kuri kasmet įtraukia per 17 tūkst. žaidimo entuziastų. Kaune organizuojamas ir didžiausias žaidimų kūrimo maratonas Baltijos šalyse „LT Game Jam“. Turime jau matomų projektų: šių metų pirmoje pusėje Kauno „Žalgiris“ pristatė naujovę – įkūrė pirmąją šalyje esporto komandą, taigi savo struktūroje turės ir elektroninio sporto šaką, kurią sieks populiarinti visame pasaulyje.

2. Investuokime į talentus leisdami jiems klysti – steikime MIT. Miesto ir visos šalies progresą kuria talentai, todėl jų tobulėjimui reikia sudaryti tinkamas sąlygas. Pagrindinis talentų variklis yra klaidos – turime studentams suteikti pasitikėjimą ir laisvę, užtikrinti galimybes eksperimentuoti, atrasti ir klysti, ne mažiau svarbu juos motyvuoti įdarbinant. Pasaulio universitetuose yra nemažai tokių praktikos darinių, vadinamųjų MIT. JAV Masačusetso technologijos institute dar 1992 m. buvo įsteigta „Boston Dynamics“ inžinerijos ir robotikos kompanija, kurios esmė – leisti studentams kurti ir įgyvendinti realius projektus. Visame pasaulyje šiandien puikiai žinomas „Boston Dynamics“ sukurtas keturkojis robotas „BigDog“. Kauno ar kituose Lietuvos universitetuose drąsiai galime pritaikyti pasaulinius MIT pavyzdžius ir pasiekti puikių rezultatų.

3. Išnaudokime investicijų potencialą. Niekas taip neskatina miesto gerovės kaip investicijos – šiuolaikiniai verslai ne tik stato gamyklas ar biurus, tačiau didelį dėmesį skiria darbuotojų ir bendruomenių gerovei. Paskutiniais metais Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) pritraukė pasaulinių kompanijų. Tai ne atsitiktinė sėkmė – Kaunas šiuo metu turi beveik viską, ko reikia investuotojams, t. y. infrastruktūrą, susisiekimą, talentus, tačiau LEZ kol kas apsiriboja tik Karmėlava. Galėtume perimti Šveicarijos praktiką – Zug miestas visoje savo teritorijoje taikė vienus mažiausių mokesčių pasaulyje ir tokiu būdu pritraukė net 27 tūkst. kompanijų. Visas Kaunas galėtų tapti LEZ, ateityje tokių LEZ visoje Lietuvoje galėtų būti bent 10, o ilgainiui visa Lietuva galėtų susijungti į vieną bendrą LEZ. Rezultatus pajustume tikrai greitai ir visi.