1. Baltosios rožės tiltas

Pėstiesiems ir dviratininkams per Nemuną persikelti leidžiantis Baltosios rožės tiltas – vienintelis toks visoje Lietuvoje. Jis yra aukščiausias šalies tiltas (38,1 m) ir dėl to įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.

Baltosios rožės tilto prieigose stovi rožių širdelė, ant kurios jaunavedžiai mėgsta kabinti meilės spyneles. Tiesa, ant šio tilto savo meilę galima išmatuoti ir metrais – kas 40 metrų yra žymos, ties kuriomis įvardytos meilės pagal Aristotelio filosofiją rūšys.

Tiltą galima išnaudoti ir ne tik meilės reikalams: štai adrenalino mėgėjai nuo jo šoka prisikabinę virvėmis, o kiti ateina čia pasigrožėti Alytaus piliakalnio panorama.

Baltosios rožės tiltas (V. Kuchalskio nuotr.)

2. Butrimonių miestelio fontanas

Prieš porą metų, 2019-aisiais, Butrimonyse buvo rekonstruota vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė, kurios pagrindinis akcentas – fontanas. Jis yra akrilo kolbos formos, viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys. Sutemus fontanas nušvinta įvairiomis spalvomis.

Butrimonių miestelio fontanas (G. Bernatavičiaus nuotr.)

3. Alytaus piliakalnis

Alytaus, arba Vienuolyno, Joninių, Švento Jono, piliakalnis stovi šimtmečius ir liudija Alytaus miesto įkūrimą.

Šį piliakalnį gaubia daug legendų, o viena jų – apie kunigaikščio Alytos ir bajoro Raimonio dukros Mirgrausėlės meilę. Sakoma, kad vaidilute turėjusi tapti Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos žūtį, taip graudžiai verkusi, kad ašaros upeliu liejosi į Nemuną. Upelis buvęs žynių pavadintas Alytupiu, o Gabijos kalnelis, kur ji kurstė šventąją ugnį, – Alytaus piliakalniu.

Greta piliakalnio įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštele, treniruokliais ir pasivaikščiojimo takais.

Alytaus piliakalnis (A. Lavrėnovo nuotr.)

4. Kumečių tvenkinio užtvanka (vietinių vadinama kriokliu)

Kumečių tvenkinys yra tokio pat pavadinimo gyvenvietės pietiniame pakraštyje. Įrengtas 1968 m., užtvenkus Metelytės upelį. Daugelis šią užtvanką dėl nepakartojamo vaizdo vadina kriokliu.

Netoli užtvankos įrengta poilsio vieta su informaciniu stendu apie Metelių dvarą, kuris nuo XVI a. buvo įsikūręs Kumečiuose. Išgarsėjo XX a. pr., kai čia buvo pastatytas modernus penkių aukštų malūnas.

Kumečių tvenkinio užtvanka (E. Rugeniūtės nuotr.)

5. Vidzgirio botaninis draustinis

Vidzgirio botaniniu draustiniu vadinama natūralios gamtos sala, esanti Alytaus miesto teritorijoje, o tokio miško neturi nei vienas iš didžiųjų Lietuvos miestų. Čia auga didžiausias vientisas skroblynas Lietuvoje, veši ąžuolai, gyvena ir niūriaspalvis auksavabalis – vienas rečiausių ir labiausiai saugomų Europos vabalų.

Alytiškiai ir miesto svečiai draustinio teritorijoje gali ir pasivaikščioti – visame miške pažymėti pasivaikščiojimo takai, sudarantys 9 km ilgio maršrutą.

Vidzgirio botaninis draustinis (G. Bernatavičiaus nuotr.)

6. Žuvinto biosferos rezervatas

Tikriausiai, apie Žuvinto biosferos rezervatą esate girdėję ir anksčiau, juk tai – tikra laukinių paukščių ir neliestos gamtos karalija.

Žuvinto ežere peri vienos gausiausių šalyje didžiųjų baublių, nendrinių lingių, plovinių vištelių populiacijos, tūkstančiai praskrendančių gervių ir žąsų, kitų vandens ir pelkių paukščių apsistoja pailsėti rezervato teritorijoje, o paukščių rūšių skaičiumi, kuris yra daugiau nei 240, Žuvintas neturi lygių žemyninėje šalies dalyje.

Žuvinto ežero gamtos take galima stebėti ir girdėti niekad nenurimstantį Žuvinto ežero gyvenimą. Pusketvirto šimto metrų ilgio lieptas su paukščių stebėjimo bokšteliu skirtas apžvelgti Žuvinto ežero pakrantes ir susipažinti su turtingu ežero, jo pakrantės nendrynų ir krūmų paukščių pasauliu, pagrindinėmis augalų rūšimis.

Žuvinto biosferos rezervatas (A. Lavrėnovo nuotr.)
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)