Atsisako ne tik dėl triukšmo

Likus vos kelioms dienoms iki Naujųjų metų šventės, Alytaus miesto savivaldybė pranešė – 2022-uosius pasitiks be fejerverkų. Delfi susisiekus su savivaldybės atstovu Romu Jankausku, šis išvardino visą puokštę priežasčių, dėl kurių priimtas minėtas sprendimas.

„Pirmiausia, galvojame, kad esame aplinkai draugiškas miestas, todėl ateinančius metus norime pasitikti be fejerverkų. Jie sukelia nereikalingą triukšmą, gąsdinantį augintinius, taip pat jie yra papildomos atliekos, kurias sunku perdirbti. Galiausiai, fejerverkai kelia grėsmę sveikatai ir turtui“, – paaiškino Alytaus savivaldybės atstovas.

Jis priduria, kad naujametinę naktį fejerverkų atsisakyti paragino ir praėjusių metų pavyzdys. Pernai dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos, kai buvo stengiamasi riboti gyventojų susibūrimus, fejerverkai į dangų taip pat nebuvo leidžiami.

Šįmet taip pat tikimasi, kad fejerverkų atsisakymas padės išvengti gyventojų buriavimosi.

Naujuosius atšventė anksčiau

Paklaustas, ar atsisakyti fejerverkų Alytų įkvėpė Vilniaus pavyzdys, pašnekovas nurodė kaimynus Lenkijoje – mat kai kurie šios valstybės miestai, kurie yra Alytaus partneriai, jau kelis metus iš eilės šventinę naktį švenčia be fejerverkų.

Gruodžio 3 dieną Alytus šventė dvigubą progą: buvo ne tik įžiebta kalėdinė eglutė, bet miestui taip pat buvo uždėta Lietuvos kultūros sostinės karūna. Tąkart fejerverkų atsisakyta nebuvo.

„Pasitikdami Lietuvos kultūros sostinės metus ir įžiebdami kalėdinę eglutę turėjome fejerverkus. Tai irgi yra vienas iš argumentų, kodėl per naujuosius metus fejerverkų nebereikia“, – sako R. Jankauskas.

Jis priduria, kad Naujųjų metų sutiktuvių šventė Alytuje nebus grandiozinė, juo labiau, kad gruodžio pradžioje miestas atšventė dvi svarbias šventes.

„Galima sakyti, kad Alytus Naujuosius pasitiko mėnesiu anksčiau nei visa Lietuva“, – samprotauja pašnekovas.

Kodėl pasaulis atsisako fejerverkų

Nemenkas susirūpinimas fejerverkų žala gyventojams buvo kilęs dar šių metų vasarą, kai Vilniaus miesto savivaldybė, nepaisydama gyventojų susirūpinimo, rengė kasmetinį renginį „Vilniaus fejerija“. Jau tada socialinėje erdvėje buvo keliami klausimai dėl fejerverkų žalos, kuri padaroma ne tik gyvūnams.

Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje buvo skelbiama ir apie žalą žmogaus sveikatai.

„Žala akivaizdi ir patiems žmonėms. Jau prieš dešimtmetį atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad fejerverkų įtaka mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką padidina 125 proc., žiemos metu – 175 proc. Taip pat pastebėta, kad kitą dieną po fejerverkų pasirodymų, žymiai išauga dėl astmos priepuolių besikreipiančių pacientų skaičius“, – štai tokia informacija dalinosi sostinės savivaldybė.

Nederėtų pamiršti ir fejerverkų sukeliamos oro taršos. Kaip Delfi teigė oro kokybės vertinimo specialistas Mindaugas Bernatonis, fejerverkai gali padidinti oro taršą iki 10 kartų.

Susirūpinti verčia ir poveikis gamtai. Fejerverkai, gaminami iš sunkiųjų metalų bei įvairių cheminių medžiagų, orą, vandenį ir dirvožemį užnuodija ilgiems metams.