Ši vieta ir pati koplyčia slepia daug įvairiausių paslapčių.

Koplyčia buvo pastatyta apie 1887 m. dvaro teritorijoje buvusiose kapinėse. Apylinkėse sklandė kalbos, kad statyti koplyčią buvo pakviesti meistrai iš Italijos. Pastačius sienas ir padarius lubų skliautą, išėmus atramas, šis įgriuvo. Ir ne tylai, kažkaip ramiai, o su didžiausiu griausmu, nuaidėjusiu per visą apylinkę. Skliautą reikėjo daryti iš naujo. Koplyčios viduje buvo altorius, stalas su visais liturginių apeigų reikmenimis, langus puošė vitražais, ant sienų kabojo paveikslai, ant palangės stovėjo Švč. Mergelės Marijos statula. Grindys buvo iš juodojo ir baltojo metlacho plytelių. Po koplyčia įrengtas laidojimo rūsys su cilindriniais skliautais. Minima, kad čia stovėjo trys sarkofagai, viename iš jų koplyčios statytojo E. Dombkovskio kūnas.

Tarpukariu koplyčia rūpinosi naujieji dvaro savininkai. Po Antrojo pasaulinio karo, įsitvirtinus sovietmečiui, pastatas buvo apleistas ir neprižiūrimas. Ilgainiui koplyčia tapo ilgapirščių taikiniu. Po truputį buvo vagiami koplyčios daiktai, niokojama ir ji pati. 1975 m. koplyčios išlikusi, tačiau ženkliai apirusi Kristaus, nešančio kryžių, statula buvo iškelta, restauruota ir priglausta Miroslavo bažnyčios.

Foto: Alytaus TIC nuotr.

Kas gi nutiko su mirusiųjų kūnais? Mirus dvaro savininkui E. Dombkovskiui jo kūnas buvo balzamuotas ir laikui bėgant mumifikavosi. Velionis buvo apvilktas kariškais rūbais, laidojamas su auksiniu medalionu ir kardu. Pradėjus niokoti koplyčią buvo išplėšti ir jos rūsyje stovėję karstai. Pasakojama, kad niekadėjai pradžioje numovę pono batus, juos tampė po kaimą. Galiausiai buvo taip įsidrąsinta, jog septintame parėjusio amžiaus dešimtmetyje ir mirusiųjų kūnai žiemą buvo išmesti ant sniego. E. Dombkovskio palaikus išgelbėjo teismo medikai. Jie kaip mumifikavęsi buvo perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui. Tai kol kas vienintelė žinoma mumija Alytaus krašte. Kitų mirusiųjų palaikų likimas kol kas nežinomas.

Pasakojama, jog pono E. Dombkovskio vėlė net ir išgelbėjus kūną nerado ramybės. Jei išdrįsite sutemus aplankyti šią koplyčią – neišsigąskite, kai prie jūsų prieis XIX a. kariškais drabužiais apsirengęs, inteligentiškas, su auksiniu medalionu basas vyriškis ir paklaus ar pakeliui neradote odinių batų…

Šilelio g., Balkasodžio k., Miroslavo sen., Alytaus r.

GPS: 54.261876, 23.980010 (WGS)

Daugiau įdomių Lietuvos vietų rasite čia.