Ledo arena atsirastų Sporto ir rekreacijos centro kaimynystėje, miesto savivaldybei pavaldžios bendrovės „Alytaus šilumos tinklai“ valdomoje teritorijoje, kur dabar yra šios bendrovės Klientų aptarnavimo skyrius. Ne vienas tarybos narys reiškė abejones dėl Ledo arenos finansinės naštos savivaldybės biudžetui, tačiau kokia konkrečiai bus ši našta, paaiškės viešojo konkurso būdu parinkus privatų investuotoją.
Dvi alternatyvos: viena – už 3,1 mln. eurų, kita – už 2,3 mln. eurų
Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje kelis kartus buvo pabrėžta, kad Daugiafunkcės ledo arenos idėja priklauso merui Nerijui Cesiuliui. Šis sakė, kad tokios arenos poreikį pajutęs kalbėdamas su miesto žmonėmis, tačiau pabrėžė, jog dar praėjusių metų pavasarį taryba yra priėmusi sprendimą rengti Ledo arenos statybos investicinį projektą.
Tarybai priėmus tokį sprendimą, savivaldybės administracija organizavo minėto projekto rengėjo paslaugos viešąjį pirkimą. Jį laimėjo Vilniaus bendrovė „Peritus partners“, kuri investicinį projektą parengė maždaug už 10 tūkst. eurų.
Jos atstovas Liudas Prūsaitis, parengtą projektą pristatymas vasario 25-ąją vykusiame miesto tarybos posėdyje, išskyrė dvi projekto alternatyvas: pagal pirmąją stoginės plotas, nuo kurio priklausytų arenos dydis, būtų 3 tūkst. 500 kv. metrų, jos aukštis – 11 metrų, pagalbinio pastato plotas – 950 kv. metrų, pagal antrąją stoginės plotas – 2 tūkst. 900 kv. metrų, jos aukštis – 7 metrai, pagalbinio pastato plotas – 571 kv. metras. Abiem atvejais Ledo arenoje būtų 100 kv. metrų dydžio kavinė ir automobilių parkavimo aikštelė.
Pagal pirmą alternatyvą privataus kapitalo investicijos į arenos statybą ir jos įrangą būtų 3,1 mln. eurų, pagal antrą – 2,3 mln. eurų su PVM.
Ledo arenos statybos viešojo ir privataus kapitalo partnerystės projekto rengimui vadovaujantis mero patarėjas Aurelijus Jaruševičius pastebėjo, kad, atlikus finansinę, ekonominę ir teisinę analizę, projekto įgyvendinimui parinkta antroji alternatyva, kuri pareikalautų tiek mažesnių finansinių investicijų, tiek ir mažesnio savivaldybės prisidėjimo.
Statyba ir įrengimas užtruktų dvejus metus
Kaip numatyta investiciniame projekte, Ledo arenos statyba ir įrengimas užtruktų dvejus metus, po to penkiolika metų areną valdytų ir administruotų privatus investuotojas, užtikrintų priežiūrą, einamąjį ir kapitalinį remontą.
„Siekiant eliminuoti privataus subjekto nemokumo riziką, ketinama sąlygose numatyti objekto įkeitimą viešajam subjektui – savivaldybei visam sutarties laikotarpiui, kurio pabaigoje visas sukurtas turtas būtų perduotas į savivaldybės balansą“, – sakė A.Jaruševičius.
Ėmus veikti arenai, savivaldybė penkiolika metų privačiam investuotojui kasmet mokėtų po 200 tūkst. eurų už jos veiklą ir užtikrintų miesto mokinių treniravimąsi arenoje – minimaliai 860 valandų per metus, atsižvelgiant į įkainius tai galėtų kainuoti dar 20 tūkst. eurų per metus.
Mero patarėjo teigimu, tiek metinio savivaldybės mokėjimo dalis, tiek paslaugos valandinis įkainis bei savivaldybės perkamų valandų skaičius turėtų patekti tarp ekonominių vertinimo kriterijų: „Projekte skaičiuojama, kad viešojo subjekto mokėjimai sudarytų apie du trečdalius reikiamų pajamų, įvertinant ir investicijų atsipirkimą, o galima privataus kapitalo kasmetė investicijų grąža – apie 13 procentų.“
Planuojami didžiausi savivaldybės turtiniai įsipareigojimais privačiam subjektui per penkiolika metų, išreikšti grynąja dabartine verte, – beveik 3 mln. 800 tūkst. eurų su PVM.
Arenoje, kuri turėtų mažiausiai 400 sėdimų vietų žiūrovams, vyktų ledo ritulio, akmenslydžio, dailiojo čiuožimo, riedučių ritulio sportininkų treniruotės ir šių šakų varžybos. A.Jaruševičius akcentavo, kad siekiamuose projekto rezultatuose nurodoma, jog turi būti numatyta galimybė organizuoti varžybas pagal Tarptautinės ledo ritulio federacijos reikalavimus.
Daugiafunkcė ledo arena Alytuje įvardyta kaip išskirtinis, miestiečius ir turistus pritrauksiantis objektas Pietų Lietuvoje, nes iki šiol tokias arenas ar čiuožyklas turi Vilnius, Kaunas, Elektrėnai, Šiauliai, Klaipėda, Mažeikiai ir Panevėžys.
Arenai parinkta vieta – Alytaus sporto ir rekreacijos centro kaimynystėje, savivaldybei pavaldžios bendrovės „Alytaus šilumos tinklai“ dabar valdoma teritorija, Žuvinto g. 4, kur veikia jos Klientų aptarnavimo skyrius. Tai beveik 44 arų teritorija prie Jaunimo parko su 840 kv. metrų dydžio pastatu ir inžineriniais statiniais. Šiuo metu šilumos tiekėjai žemės sklypą nuomoja iš valstybės, tad, nusprendus statyti Ledo areną, savivaldybei iš minėtos bendrovės tektų perimti čia esantį turtą, su Nacionaline žemės tarnyba susitvarkyti žemės reikalus.
Beje, šioje vietoje prieš kurį laiką galvota statyti sportininkų viešbutį. Kaip buvo pabrėžta miesto tarybos posėdyje, į privataus investuotojo išlaidas statant areną yra įskaičiuotos lėšos, reikalingos pastato nugriovimui minėtoje teritorijoje.
„Objektui parinkta vieta vienodai nutolusi nuo pagrindinių miesto gyvenamųjų mikrorajonų, patogiai pasiekiama viešuoju transportu. Tai labai svarbu sportuojantiems moksleiviams, kurie į treniruotes turi neštis nemažai sveriančią ekipuotę. Ledo arena papildys čia jau esančią sporto infrastruktūrą, o pro pusiau atviras arenos sienas atsivers vaizdai į kryptingai plėtojamą Jaunimo parką. Nepaisant to, kad planuojama pusiau atvira Ledo arena, pasinaudojant technologine įranga joje ledą bus galima eksploatuoti aštuonis mėnesius per metus. Likusį laiką, ledą pakeitus į kietos dangos aikštę, čia bus galima organizuoti įvairius renginius ir kitų sporto šakų treniruotes“, – Ledo arenos privalumus vardijo mero patarėjas A.Jaruševičius.
Abejojančius ramino garsus ledo ritulininkas Dainius Zubrus
Ar savivaldybė su Ledo arena neužsideda per didelės finansinės naštos, pirmiausia suabejojo tarybos narys Edmundas Čečėta. Apie tai, kad savivaldybė turės sugeneruoti lėšas verslui, valdančiam areną, ir apie tai, kad vien dėl brangios sportui ant ledo skirtos aprangos toli gražu ne visi galės lankytis arenoje, kalbėjo tarybos narys Tomas Pačėsas.
„Reikia vietos, kur alytiškiai galėtų čiuožinėti pačiūžomis. Tam užtektų ir ledo aikštelių. Mano pasiūlymas – jas galima įrengti žiemos metu keliose miesto vietose ir tai brangiai nekainuotų. Kodėl to žiemą nepadarius Rotušės aikštėje, kad ir kavinės galėtų užsidirbti, ar, pavyzdžiui, Dainų slėnyje, prie Sporto rūmų. Kodėl nenagrinėjama penkis ar daugiau kartų pigesnių variantų?“ – kalbėjo tarybos narys Valerijus Vencius.
Tarybos posėdžio išvakarėse į jos narius kreipėsi Alytaus miesto sporto taryba, nepritardama tokiai investicijai, nes, jos nuomone, pirmiausia dėmesį reikia skirti esamoms sporto šakoms ir turimoms bazėms išlaikyti bei prižiūrėti. Sporto taryba, išanalizavusi Ledo arenos projektą, padarė išvadą, kad aikštelė projektuojama mažesnių matmenų, nei patvirtinta Tarptautinės ledo ritulio federacijos, vadinasi, arenoje negalės vykti oficialios ledo ritulio varžybos.
Abejojančius Ledo arenos pajėgumu ėmė raminti prie nuotolinio miesto tarybos posėdžio prijungęs garsus ledo ritulininkas, dzūkiškų šaknų turintis Dainius Zubrus: „Kiek žiūrėjau sklypą ir projektą, manau, kad aikštė bus tinkamo dydžio, čia galėtų žaisti vyrai ir jauniai, galėtų vykti tarptautiniai jų turnyrai. Pietų Lietuvoje nėra ledo aikštės, todėl atsiradus jai Alytuje, būtų tikrai užimta.“
„Peritus partners“ atstovui L.Prūsaičiui pareiškus, kad aikštė bus 63 metrų ilgio ir apie 50 metrų pločio, o pagal reikalavimus tai atitinkamai turėtų būti 60 ir 30 metrų, diskusijos dėl jos atitiko reikalavimams kaip ir nebeliko.
„Kol kas tai teoriniai skaičiai, kaina bus aiški po konkurso“
Alytaus miesto meras N.Cesiulis tarybos nariams, kritikavusiems didelę grąžą nuo investicijų ir prisiimamus per didelius savivaldybės įsipareigojimus, ne vieną kartą posėdžio metu teigė: „Kol kas tai teoriniai skaičiai, kaina bus aiški po konkurso.“
Dabar tarybai pritarus Alytaus daugiafunkcės ledo arenos infrastruktūros statybos, įveiklinimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projekto įgyvendinimo viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu tikslingumui, savivaldybės administracija skelbs viešą konkursą privačiam investuotojui parinkti.
A.Jaruševičiaus tvirtinimu, pirmiausia bus rengiama partnerystės projekto dokumentacija ir pačios sutarties projektas: „Konkurso sąlygų paketas apims statinio techninius parametrus, reikalavimus teikiamoms paslaugoms, partnerystės atrankos kriterijus, o parengta dokumentacija bus viešinama pastaboms ir siūlymams pateikti. Taip pat numatoma vieša konsultacija su potencialiais investuotojais ir tik tuomet, gavus galutinius pasiūlymus, atrenkamas privatus partneris ir rengiamas sutarties projektas, kuris bus derinamas ne tik su Centrine projektų valdymo agentūra, bet ir su Finansų ministerija.“
Kaip numatyta vasario 25-ąją priimtame tarybos sprendime, parinkus nugalėtoją, jai bus teikiamas svarstyti partnerystės sutarties projektas, – tokia sutartis gali būti pasirašoma ir įgyvendinama, tik jai pritarus tarybos sprendimu.
Tad Ledo arenos klausimas jau su konkrečiu privačiu investuotoju, jo investicijų dydžiu ir sąlygomis dar kartą grįš į miesto tarybą. Tuomet jau bus aišku, ar neužges įjungta žalia šviesa Alytuje atsirasti Daugiafunkcei ledo arenai.
