Namo dydis reikalauja projekto viešinimo
Vienos didžiausių Alytuje laidojimo ir šarvojimo paslaugas teikiančios bendrovės vadovas Motiejus Remeika seniai statytą gyvenamąjį namą Lelijų gatvėje įsigijo maždaug prieš trejus metus. Šiuo metu įsigyto namo jau neliko, – iškasta duobė naujo gyvenamojo namo statybai, pastatyta atraminė siena sklypui išlyginti, iš sklypo iškastos žemės supiltos kaimyninėje Dzūkų gatvėje.
Vadovaujantis naujų gyvenamųjų namų statybą reglamentuojančiais teisės aktais, turi būti viešinami didesni nei 300 kv. metrų dydžio šių namų projektai.
Kaip sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas, savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas, anksčiau viešinimo reikėjo didesniems nei 200 kv. metrų dydžio gyvenamųjų namų projektams, prieš metus toks reikalavimas atsirado didesnių nei 300 kv. metrų dydžio šių namų projektams.
Šiuo metu Alytuje projektuojami du gyvenamieji namai, didesni nei 300 kv. metrų dydžio. O kai viešinimo buvo reikalaujama projektuojamiems didesniems nei 200 kv. metrų dydžio gyvenamiesiems namams, tokių projektų per metus atsirasdavo apie dešimt.
Šį antradienį vykusiame gyventojų susidomėjimo sulaukusiame Lelijų gatvėje numatomo statyti gyvenamojo namo projekto viešame pristatyme jo vadovas ir architektas, individualiosios įmonės savininkas Edvardas Minkevičius sakė, kad čia devynių arų sklype projektuojamas dviejų aukštų su rūsiu 504 kv. metrų dydžio namas, pagal pastato plotą teisiškai jam priklauso devynios automobilių statymo vietos.
Apie įtariamus pažeidimus – raštas merui
Projekto pristatyme dalyvavę miesto kurortinės dalies gyventojai pranešė, kad apie įtariamus pažeidimus formuojant sklypą naujo gyvenamojo namo statybai Lelijų gatvėje parašė raštą miesto merui Nerijui Cesiuliui, taip pat jo kopijas nusiuntę statybas kontroliuojančioms institucijoms. Toks raštas savivaldybėje registruotas pastarosiomis dienomis.
Jį pasirašę 37 Lelijų ir aplinkinių gatvių gyventojai mano, kad į numatomo statyti naujo gyvenamojo namo sklypą atliekant geodezinius matavimus neteisėtai įtraukta dalis kaimyninės Dzūkų gatvės, per arti sklypo „Dzūkijos vandenų“ šuliniai, urbanistinėje naujo namo vizualizacijoje gretimi namai yra padidinto mastelio, tad naujas namas neatrodo toks didelis.
Suteikus galimybę naujo namo sklype įsirengti devynias automobilių stovėjimo vietas, baiminamasi dar labiau padidėsiančios šio kvartalo taršos ir triukšmo. Gyventojams įtarimų kelia sklypo išlyginimui nuo Nemuno pusės šlaite, ant ribos su gretimu sklypu, pastatyta aukšta atraminė siena, abejojama jos teisėtumu ir atsparumu, nes atseit objektas bus statomas buvusioje Nemuno vagoje.
Tokių nuogąstavimų gyventojai išsakė ir naujo gyvenamojo namo projekto viešame pristatyme šį antradienį.
Ir projektuotojas, ir sklypo Lelijų gatvėje savininkas kelis kartus pabrėžė, kad atstumai iki artimiausių objektų išlaikyti, tai suderinta su atitinkamomis institucijomis. Gyventojai turėtų ir iš savivaldybės gauti atsakymą į juos dominančius klausimus dėl naujo namo statybos Lelijų gatvėje.
Prisipažino mokėjęs baudą
Namo projekto pristatymo metu kurorto gyventojai Lelijų gatvėje statysiančio gyvenamojo namo savininko M.Remeikos teiravosi, kaip jam pavyko įteisinti atraminę sieną nuo Nemuno pusės, nes, jų žiniomis, Statybos inspekcija buvo užfiksavusi šios sienos statybą kaip nelegalią.
M.Remeika prisipažino už tai sumokėjęs baudą.
Atraminę sieną numatomo statyti gyvenamojo namo sklype planinio reido dėl galimų savavališkų ar neteisėtų statybų išaiškinimo metu užfiksavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas.
Nustatyta, kad M.Remeikos sklype Lelijų gatvėje pastatyta beveik 37 metrų ilgio ir nuo 1,6 iki 3 metrų aukščio atraminė siena, o tokiam statiniui reikalingas savivaldybės išduotas statybos leidimas.
Kadangi sklypo savininkas tokio leidimo neturėjo, inspektoriai M.Remeikai surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl savavališkos statybos ir jį nagrinėti perdavė Alytaus teismui. Pastarasis sklypo savininkui skyrė 150 eurų baudą, kurią jis sumokėjo.
Inspekcija taip pat įpareigojo sklypo savininką nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sieną. Kadangi M.Remeika to neįvykdė, kreiptasi į Alytaus teismą ir šis nurodė pašalinti savavališkos statybos padarinius. Jis per nustatytą terminą šių padarinių nepašalino, tada inspekcija, atlikusi papildomą patikrinimą ir iš teismo gavusi vykdomąjį raštą, kreipėsi į antstolius priverstiniam teismo sprendimo vykdymui.
Priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese sklypo savininkas gavo savivaldybės leidimą statyti atraminę sieną. M.Remeika už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjo 416 eurų į valstybės biudžetą, o tokios atraminės sienos statyba šiame sklype galima.
Taip savavališkai statyta atraminė siena buvo įteisinta. Dabar teks gauti savivaldybės leidimą statyti projektuojamą gyvenamąjį namą. Tad savivaldybės specialistai, prieš išduodami leidimą, turi teisę įvertinti, ar projektavimo metu buvo atsižvelgta į gyventojų pareikštus priekaištus.
„Tikrai neplanuojama komercinė veikla“
Šį antradienį vykusiame Lelijų gatvėje projektuojamo gyvenamojo namo viešame pristatyme kurorto gyventojai M.Remeikos kelis kartus teiravosi, ar čia neatsiras komercinės paskirties pastatas, kuriame, pavyzdžiui, bus teikiamos laidojimo ir šarvojimo paslaugos. Toks klausimas gyventojams kilo neatsitiktinai, nes M.Remeika vadovauja tokias paslaugas teikiančiai Alytaus bendrovei.
„Jei atsiras laidojimo namai, mes savo namus, esančius šalia tokio objekto, galėsime parduoti už kapeikas. Tikrai nukris jų vertė“, – projekto pristatymo metu svarstė gyventojai.
Nors pagal miesto bendrąjį planą šioje miesto teritorijoje galima gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų statybą, M.Remeika patikino: „Tikrai neplanuojama komercinė veikla, bus statomas gyvenamasis namas. Jei vyktų paskirties pakeitimas, jūs galėtumėte dalyvauti jo svarstyme.“
Kadangi gyventojai sakė atidžiai stebėsiantys vykdomas statybas, o apie galimus pažeidimus informuosiantys jas kontroliuojančias institucijas, sklypo savininkas paprašė konkrečiai įvardyti, kas dabar gyventojų netenkina statybvietėje.
Kurorto gyventojų teigimu, ji turi būti aptverta, kad vaikai negalėtų patekti į iškastą duobę, pašalintos žemės nuo kaimyninės gatvės, kad laisvai būtų galima patekti prie Nemuno, visi darbai turi būti atliekami pagal projektą. M.Remeikos kelis kartus prašyta nekeisti gyvenamojo namo paskirties į komercinę, nes, gyventojų pastebėjimu, nei vadinamaisiais Smetonos, nei tarybiniais laikais šioje Alytaus kurortinėje teritorijoje nebuvo leidžiama statyti net parduotuvių ar kioskų.
Vakar darbo pabaigoje M.Remeika informavo, kad jo sklypas kaip pageidavo gyventojai jau tinkamai aptvertas, žemės iš gatvės jau patalpintos į namui statyti paruoštą duobę, taip pat saugumui užtikrinti užrakintas sklype esantis šulinys.
