Specialistė apie Alytaus paveldą: miestas tu­rė­tų ras­ti sa­vą­ją ašį, ap­link ku­rią dė­lio­tų­si mo­zai­ka

Ba­lan­džio 18-ąją mi­ni­ma Pa­sau­li­nė pa­min­klų ir pa­min­kli­nių vie­tų ap­sau­gos die­na. Ją pa­skel­bė Tarp­tau­ti­nės ta­ry­bos pa­min­klo­sau­gos ir žy­mių is­to­ri­nių vie­tų klau­si­mais (IKO­MOS) asam­blė­ja, vei­kian­ti prie UNES­CO. Šią die­ną vi­sa­me pa­sau­ly­je ska­ti­na­ma pa­gerb­ti reikš­min­gus kul­tū­ri­nius pa­min­klus, res­tau­ruo­ti griū­van­čius, su­iru­sius pa­min­klus. Apie pa­vel­do­sau­gos ak­tu­a­li­jas pa­sa­ko­ja Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Aly­taus sky­riaus vyriausioji specialistė Mar­ga­ri­ta Ja­nu­šo­nie­nė.

– Kuo iš­skir­ti­niai pa­vel­do­sau­gai Aly­taus ap­skri­ty­je bu­vo 2018-ie­ji? Ko­kie pa­vel­do ob­jek­tai res­tau­ruo­ti per me­tus?

– Pra­ėję me­tai bu­vo vei­kiau įpras­ti­niai nei iš­skir­ti­niai. 2018 me­tais bu­vo tę­sia­mi tvar­ky­bos dar­bai Liš­kia­vos Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čio­je, Aly­taus mies­to si­na­go­go­je, res­tau­ruo­tas skulp­to­riaus Vy­tau­to Ka­šu­bos dar­bo Rėk­lai­čių šei­mos ka­po ant­ka­pi­nis pa­min­klas Šv. An­ge­lų Sar­gų baž­ny­čios šven­to­riu­je, pra­dė­tas Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to pa­min­klo res­tau­ra­vi­mas Per­lo­jo­je, res­tau­ruo­ta da­lis sie­nų ta­py­bos Per­lo­jos baž­ny­čio­je. Kas­met pa­ste­bi­mai blo­gė­ja Kur­nė­nų mo­kyk­los, Mer­ki­nės ir Sim­no baž­ny­čių būk­lė, to­dėl la­bai gai­la, kad tvar­ky­bos dar­bai šiuo­se ob­jek­tuo­se ne­pra­dė­ti, nors jų su­tvar­ky­mo pro­jek­tai yra pa­reng­ti.

– Ga­li­ma ne taip for­ma­liai klaus­ti – ką ver­tė­tų ap­lan­ky­ti ir pa­ma­ty­ti pa­vel­du be­si­do­min­čiam gy­ven­to­jui ar tu­ris­tui?

– Čia ga­lė­tų bū­ti at­ski­ro straips­nio te­ma, nes pa­ma­ty­ti ga­li­ma la­bai daug, pri­klau­so ir nuo to, kas do­mi­na. Ga­li­mi pa­si­vaikš­čio­ji­mai po Drus­ki­nin­kų ar Aly­taus mies­tus pa­si­rink­tais marš­ru­tais, ga­li­ma tiks­lin­gai ap­va­žiuo­ti Pie­tų Lie­tu­vos baž­ny­čias ar­ba dva­rus, pi­lia­kal­nius, et­no­gra­fi­nius kai­mus ir kt. Kul­tū­ri­nio tu­riz­mo marš­ru­tų su­da­ri­nė­ja ir šią veik­lą pro­fe­sio­na­liai vyk­do tu­riz­mo in­for­ma­ci­niai cen­trai, tad su­si­do­mė­ju­sie­ji juo­se tik­rai gau­tų ver­tin­gų pa­ta­ri­mų, at­si­žvel­giant į tai, kiek lai­ko tu­ri­ma, ko­kios ju­dė­ji­mo ga­li­my­bės – pės­čio­mis, dvi­ra­čiais, au­to­mo­bi­liu ir pan. Prie kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų po­pu­lia­ri­ni­mo žen­kliai pri­si­de­da ir kraš­to mu­zie­jai. Šio­je sri­ty­je yra tik­rai ne­blo­gas įdir­bis, te­rei­kia kreip­tis. In­for­muo­ja­me, kad Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­re taip pat yra marš­ru­tų su­da­ry­mo funk­ci­ja (https://kvr.kpd.lt/#/rou­te-gui­dan­ce), ga­li­ma su­si­kur­ti sa­vą­jį in­di­vi­du­a­lų marš­ru­tą ir gau­ti re­gist­re esan­čią in­for­ma­ci­ją apie pa­si­rink­tus kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tus.

– Aly­tu­je bai­gia­ma si­na­go­gos res­tau­ra­ci­ja. Gal ga­li­ma bū­tų pa­ak­cen­tuo­ti, ko­kių ki­lo iš­šū­kių, at­ra­di­mų lau­kė?

– Gal ir nu­vil­siu, ta­čiau di­de­lių at­ra­di­mų ne­bu­vo – ren­giant pro­jek­tą at­lik­ta daug iš­sa­mių ty­ri­mų, to­dėl pro­ble­mos bu­vo iden­ti­fi­kuo­tos ir ži­no­mos. Kal­bant apie iš­šū­kius, jų yra kiek­vie­na­me ob­jek­te. Šiuo at­ve­ju sie­nų mū­ras la­bai drus­kin­gas dėl ne­tin­ka­mos pa­sta­to eks­plo­a­ta­ci­jos pra­ei­ty­je, to­dėl la­bai ti­kė­ti­na, kad ku­rį lai­ką į iš­orę tos drus­kos ir ver­šis. Pro­ble­mos res­tau­ruo­jant iš­li­ku­sią sie­nų ta­py­bą – pa­na­šios. Drus­ka pa­vei­kė ir pa­grin­do, ant ku­rio ta­py­ta, ir ta­py­bos sluoks­nį, jis la­bai blo­gos būk­lės, dau­ge­ly­je vie­tų – pra­ras­tas.

– Pa­reng­tas Mies­to so­do tvar­ky­bos dar­bų pro­jek­tas, uni­ka­lios mies­to erd­vės lau­kia po­ky­čiai. Kaip ver­ti­na šį pro­jek­tą pa­vel­do­sau­gi­nin­kai? Ką bū­ti­na iš­sau­go­ti, ką nu­ma­to­ma keis­ti? Čia bū­tų įdo­mu pa­kal­bė­ti ir apie se­nuo­sius žel­dy­nus. Jie taip pat yra pa­vel­do ob­jek­tas?

– Taip, se­nie­ji is­to­ri­niai žel­dy­nai yra pa­vel­do ob­jek­tai, jiems ga­lio­ja Ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos įsta­ty­mo nuo­sta­tos. Ren­giant Mies­to so­do tvar­ky­bos dar­bų pro­jek­tą, reikš­min­gai pri­si­dė­jo ži­no­mas Lie­tu­vos den­dro­lo­gas Kęs­tu­tis La­ba­naus­kas, at­li­kęs den­dro­lo­gi­nius par­ko ty­ri­mus. Pro­jek­to va­do­vė – ar­chi­tek­tė Rū­ta Va­lai­nie­nė. Pro­jek­tas pa­reng­tas va­do­vau­jan­tis ty­ri­mų (is­to­ri­nių, den­dro­lo­gi­nių, kraš­to­vaiz­džio) duo­me­ni­mis ir at­si­žvel­giant į pro­jek­ta­vi­mo są­ly­gas, ku­rio­se nu­ro­dy­ta, kad pro­jek­ti­niai spren­di­niai ne­tu­ri ža­lo­ti kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­to ver­tin­gų­jų sa­vy­bių.

Pro­jek­tu sie­kia­ma at­skleis­ti pir­mi­nį par­ko vaiz­dą: anks­čiau par­kas bu­vo žy­miai švie­ses­nis, ge­o­met­ri­nis jo pla­na­vi­mas, pla­ne pri­me­nan­tis sti­li­zuo­tą sau­lę su spin­du­liais, ge­riau „per­skai­to­mas“, alė­jos pla­tes­nės, vi­zu­a­li­nis ir pra­smi­nis ry­šys tarp par­ko cen­tro su fon­ta­nu ir ro­žy­nu bei „Lais­vės an­ge­lo“ pa­min­klo ma­to­mes­nis. Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą, nu­ma­ty­tas me­džių ge­nė­ji­mas, re­ti­ni­mas pa­gal griež­tai api­brėž­tus kri­te­ri­jus, sa­vai­mi­nių so­di­nu­kų ša­li­ni­mas, sens­tan­čius vais­me­džius nu­ma­ty­ta keis­ti žy­din­čiais me­de­liais – die­me­džiais, pu­ti­nais, įreng­ti dau­giau gė­ly­nų. Taip pat pro­jek­te nu­ma­ty­tas prieš­ka­ry­je bu­vu­sių kar­po­mų gy­va­tvorių at­kū­ri­mas, pla­ti­na­mi alė­jų ta­ke­liai, ypač cen­tri­nė ašis nuo Pul­ko gat­vės iki „Lais­vės an­ge­lo“ pa­min­klo S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vė­je. Nau­ji suo­liu­kai bus sta­to­mi alė­jų pra­pla­ti­ni­muo­se – aikš­te­lė­se, o ne ša­lia ta­ko. Nu­ma­ty­ta fon­ta­nui su­grą­žin­ti pir­mi­nę for­mą ir iš­vaiz­dą, tvar­ky­ti esa­mą šo­kių aikš­te­lę. Dar­bus nu­ma­to­ma at­lik­ti dviem eta­pais. Pir­ma­me eta­pe tvar­ko­mi žel­di­niai, ta­kai, kei­čia­mi suo­liu­kai, švies­tu­vai. Fon­ta­nas ir aikš­te­lė tvar­ko­mi ant­ra­me eta­pe.

– Gal jau nu­ma­ty­ta, ka­da ap­link Lais­vės An­ge­lo aikš­tę bus at­so­din­ti be lei­di­mo iš­kirs­ti kle­vai?

– Pro­jek­te nu­ma­ty­ta, kad vie­to­je kal­na­pu­šių tu­ri bū­ti pa­so­din­ta kle­vų, ta­čiau pro­jek­tas bus įgy­ven­di­na­mas eta­pais, to­dėl ka­da at­eis ei­lė kle­vų at­so­di­ni­mui – mies­to sa­vi­val­dy­bės pre­ro­ga­ty­va, pro­jek­te ter­mi­nai ne­nu­ro­do­mi.

– Ar pri­tar­ta lai­ki­no sta­ti­nio („ploš­čiad­kės“) at­si­ra­di­mui Mies­to so­de, ar jau yra koks pro­jek­tas pa­reng­tas (nes pi­ni­gų per­nai iš Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to skir­ta)?

– Lai­ki­nas sta­ti­nys at­si­ras­ti ga­li, ta­čiau joks pro­jek­tas Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Aly­taus sky­riui dar ne­bu­vo pa­teik­tas ir ne­tu­ri­me ži­nių, ar jis yra pa­reng­tas. Sta­ti­nių sta­ty­ba pa­gal Mies­to so­do in­di­vi­du­a­lų ap­sau­gos reg­la­men­tą ga­li­ma, bet tai tu­ri bū­ti pa­rem­ta iko­nog­ra­fi­ne me­džia­ga, t.y. at­si­ras­ti ga­li tik pa­na­šaus tū­rio anks­čiau bu­vę pa­sta­tai, pa­gei­dau­ti­na – ir tos pa­čios funk­ci­jos.

– Ne toks daž­nas at­ve­jis – 2018 me­tais į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą įra­šy­tas Pe­ter­bur­go–Var­šu­vos at­ša­kos Va­rė­na–Aly­tus sta­ti­nių kom­plek­sas, o ne pa­vie­niai ob­jek­tai. Sau­go­ma ir san­ka­sa. Aly­tiš­kiai šį spren­di­mą įver­ti­no dvi­pras­miš­kai. Vie­ni ma­no, kad is­to­ri­nis ge­le­žin­ke­lis yra mies­to iš­skir­ti­nu­mas, ki­ti – kad ap­sau­ga truk­dys nau­jiems pro­jek­tams. Koks pa­vel­do­sau­gi­nin­kų po­žiū­ris? Gal­būt ga­li­ma bū­tų pla­čiau pa­kal­bė­ti apie pre­ky­bos cen­tro „Lidl“ pri­va­žia­vi­mo pro­jek­tą, ar jam pri­tar­ta, ar ren­gia­mas nau­jas, ku­ris ne­kirs­tų san­ka­sos?

– Dėl to, kas Lie­tu­vo­je ir ko­kia ap­im­ti­mi tu­ri bū­ti sau­go­ma (su­tei­kiant tei­si­nę ap­sau­gą ir įra­šant į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą), spren­džia Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­riaus pa­tvir­tin­tos Ver­ti­ni­mo ta­ry­bos, ku­rių na­riai yra ates­tuo­ti spe­cia­lis­tai – eks­per­tai ar tam tik­ros kul­tū­ros pa­vel­do sri­ties moks­lo dak­ta­rai. Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tų funk­ci­jos – už­tik­rin­ti, kad į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą įra­šy­ti ob­jek­tai ne­bū­tų ža­lo­ja­mi, jie bū­tų tin­ka­mai lai­ko­mi ir pri­žiū­ri­mi. Dėl pri­va­žia­vi­mo prie „Lidl“ pro­jek­to nie­ko pa­sa­ky­ti ne­ga­li­me, nes toks pro­jek­tas Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Aly­taus sky­riui ofi­cia­liai pa­teik­tas ne­bu­vo. Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai, va­do­vau­da­mie­si ga­lio­jan­čiais tei­sės ak­tais, ne­ga­li pri­tar­ti spren­di­niams, ku­rie ža­lo­tų kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tą, nai­kin­tų jo ver­tin­gą­sias sa­vy­bes.

– Dar vie­na te­ma – vie­tos val­džios san­ty­kis su pa­vel­du (ne­bū­ti­nai sau­go­mais ob­jek­tais). 2018 me­tų biu­dže­te vie­ti­nės reikš­mės pa­vel­do ob­jek­tų prie­žiū­rai bu­vo skir­ta dau­giau lė­šų, bet jos kol kas ne­pa­nau­do­tos, nes ta­ry­ba ne­pa­tvir­ti­no Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų tvar­ko­mų­jų sta­ty­bos dar­bų, tvar­ko­mų­jų pa­vel­do­sau­gos dar­bų, ap­sau­gos tech­ni­nių prie­mo­nių įren­gi­mo ir ne­ati­dė­lio­ti­nų sau­go­ji­mo dar­bų bei de­ko­ra­ty­vio­jo ap­švie­ti­mo įren­gi­mo dar­bų da­li­nio fi­nan­sa­vi­mo tvar­kos ap­ra­šo. Kaip tai ver­ti­na­te? Ku­rie vie­ti­nio lyg­mens pa­vel­do ob­jek­tai Aly­tu­je ke­lia dau­giau­sia ne­ri­mo?

– Kal­bant apie Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bę, tai ji vie­nin­te­lė Aly­taus ap­skri­ty­je už­sa­kė ir fi­nan­sa­vo tri­jų pa­vel­do ob­jek­tų ver­ti­ni­mo ak­tų pa­ren­gi­mą ir tų ob­jek­tų pa­skel­bi­mą sa­vi­val­dy­bės sau­go­mais. Dar vie­nas sa­vi­val­dy­bės sau­go­mas ob­jek­tas yra Drus­ki­nin­kuo­se. Tik ke­tu­ri vi­so­je ap­skri­ty­je. Ki­tos sa­vi­val­dy­bės ne­ma­no, kad tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti spar­tes­niu jų te­ri­to­ri­jo­se esan­čių ob­jek­tų įpa­vel­di­ni­mo pro­ce­su. Tai, kad Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė ne­spė­jo pa­tvir­tin­ti sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tuo­se vyk­do­mų dar­bų da­li­nio fi­nan­sa­vi­mo tvar­kos ap­ra­šo, ne­ste­bi­na, nes jį tin­ka­mai pa­reng­ti yra at­sa­kin­gas ir spe­cia­lių­jų kom­pe­ten­ci­jų rei­ka­lau­jan­tis dar­bas. Tvir­tin­ti rei­kė­tų tik ge­rai pa­reng­tą do­ku­men­tą, nes tai su­si­ję su biu­dže­to lė­šo­mis, ga­li­mais tei­si­niais gin­čais ir pan.

Ke­le­tas mė­ne­sių nie­ko iš es­mės ne­kei­čia, ma­nau, ap­ra­šas bus tin­ka­mai pa­reng­tas ir pa­tvir­tin­tas. Ir tai la­bai svei­kin­ti­na mies­to ini­cia­ty­va – pa­dė­ti pa­vel­do ob­jek­tų sa­vi­nin­kams, nes tvar­ky­bos dar­bai (kon­ser­va­vi­mas, res­tau­ra­vi­mas, pri­tai­ky­mas) vi­suo­met daug bran­ges­ni už sta­ty­bi­nius. Ki­tos ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bės apie ob­jek­tų pa­skel­bi­mą sa­vi­val­dy­bės sau­go­mais ir pa­ra­mą tų ob­jek­tų val­dy­to­jams ap­skri­tai net ne­gal­vo­ja, bent jau mums apie tai nė­ra ži­no­ma. Kal­bant apie kon­kre­čius ob­jek­tus, ku­rių būk­lė ke­lia ne­ri­mą, tai pir­miau­sia mi­nė­ti­ni Aly­taus ge­le­žin­ke­lio sto­ties ke­lei­vių na­mo da­lis (Gar­di­no g.) bei van­dens siur­bli­nė (Le­li­jų g.). Šie ob­jek­tai yra pri­va­čio­je nuo­sa­vy­bė­je, būk­lė blo­ga, jų sa­vi­nin­kams ir bū­tų ak­tu­a­lus pa­ra­mos tvar­ky­mo dar­bams ap­ra­šo pa­tvir­ti­ni­mas bei re­a­li fi­nan­si­nė pa­gal­ba ob­jek­tų tvar­ky­mui.

– Kal­bant apie mies­to įvaiz­dį, ar yra jun­ta­mų žen­klų, kad pa­vel­do ob­jek­tai Aly­tu­je tin­ka­mai iš­nau­do­ja­mi mies­to kul­tū­ri­nei ta­pa­ty­bei at­skleis­ti? Į ką dar tu­rė­tu­me at­kreip­ti dė­me­sį?

– Tai, apie ką klau­sia­te, yra mies­to kul­tū­ros po­li­ti­kos da­lis. Mies­tui ren­gian­tis tap­ti kul­tū­ros sos­ti­ne, šis klau­si­mas tam­pa vis ak­tu­a­les­nis. Pa­vel­das yra vi­sų, to­dėl ir spren­di­mai ak­tu­a­li­zuo­ti pa­vel­do ob­jek­tus tu­ri bū­ti pla­čiai iš­dis­ku­tuo­ti, at­si­klau­siant vie­tos ben­druo­me­nių nuo­mo­nės. O spe­cia­lis­tai ga­li pa­dė­ti at­sklei­džiant vie­no ar ki­to ob­jek­to ver­tę, nes tie­siog tu­ri apie tai dau­giau in­for­ma­ci­jos. Erd­vė dis­ku­si­joms pla­ti – rei­kia su­si­tar­ti ir iš­gry­nin­ti, ką sa­vo mies­te no­ri­me at­skleis­ti ir iš­ryš­kin­ti. Kau­nas pa­si­rin­ko tar­pu­ka­rio ar­chi­tek­tū­rą ir kryp­tin­gai dir­ba, kad ji bū­tų įvai­riais as­pek­tais ti­ria­ma ir tin­ka­mai tvar­ko­ma, rep­re­zen­tuo­ja­ma. Aly­tus ir­gi tu­rė­tų ras­ti sa­vą­ją ašį, ap­link ku­rią dė­lio­tų­si mū­siš­kė mo­zai­ka. Taip su­si­klos­tė, kad ne­daug teiš­li­ko ar­chi­tek­tū­ros pa­vel­do, ta­čiau įspū­din­go gro­žio gam­ti­nis mies­to kar­ka­sas ir kul­tū­ri­nės veik­los pėd­sa­kai ja­me bū­tų ne­blo­ga kon­cep­ci­ja. Mies­to iden­ti­te­to ir vie­tos dva­sios pa­ieš­ko­se ak­cen­tuo­čiau mies­to te­ri­to­ri­jo­je esan­čius pi­lia­kal­nius, par­kus, ge­le­žin­ke­lio py­li­mą, tar­pu­ka­riu su­pla­nuo­tos mies­to da­lies (Ku­ror­to) ur­ba­nis­ti­ką, iš­li­ku­sius ne­su­dar­ky­tus to lai­ko­tar­pio gy­ve­na­muo­sius na­mus, pa­vyz­džiui, Ša­rū­no g. 6.

– Mar­ga­ri­ta, kas Jus as­me­niš­kai la­biau­siai nu­džiu­gi­no ir nu­liū­di­no pas­ta­rai­siais me­tais pa­vel­do­sau­gos sri­ty­je, pla­či­ą­ja pras­me?

– Kal­bant kon­kre­čiai apie mū­sų ap­skri­tį, la­biau­siai nu­liū­di­no, kad bu­vu­si Nau­jų­jų Val­ki­nin­kų vai­kų sa­na­to­ri­ja „Pu­še­lė“ su uni­ka­lia Al­gir­do Ste­po­na­vi­čiaus ir Bi­ru­tės Ži­ly­tės su­kur­ta sie­nų ta­py­ba taip ir li­ko už­da­ry­ta, ne­įveik­lin­ta po to, kai San­ta­ros kli­ni­kos pa­nai­ki­no ten vei­ku­sią vai­kų sa­na­to­ri­ją. Sie­nų ta­py­bos res­tau­ra­vi­mo klau­si­mas vėl nu­si­kė­lė į ne­apib­rėž­tą at­ei­tį, nors vis­kas ga­lė­jo bū­ti ki­taip – pi­ni­gai res­tau­ra­vi­mui jau bu­vo pa­skir­ti, vis­ką nu­brau­kė vie­nas „veik­los op­ti­mi­za­vi­mo“ spren­di­mas. Kas­met blo­gė­ja Mi­ka­lo­jaus Kon­stan­ti­no Čiur­lio­nio ke­lio skulp­tū­rų būk­lė. Vie­ną skulp­tū­rą „Žal­tys Žil­vi­nas“ dėl ava­ri­nės būk­lės ba­lan­džio mė­ne­sio pra­džio­je te­ko nu­kel­ti ir per­vež­ti į sau­gias pa­tal­pas, iki bus nu­spręs­ta, ar skulp­tū­ra dar res­tau­ruo­ti­na, ar per­duo­ti­na į mu­zie­jų. Sie­kiant įam­žin­ti M.K.Čiur­lio­nio at­mi­ni­mą, pra­dė­tas kur­ti na­cio­na­li­nio M.K.Čiur­lio­nio kul­tū­ros ke­lio marš­ru­tas, ap­im­sian­tis Drus­ki­nin­kus, Va­rė­ną, Vil­nių, Kau­ną, Rie­ta­vą, Plun­gę ir Pa­lan­gą. Į šį marš­ru­tą bus įtrauk­tas ir liau­dies dro­žė­jų su­kur­tas me­di­nių skulp­tū­rų ke­lias, de­di­kuo­tas M.K.Čiur­lio­nio at­mi­ni­mui, tad me­di­nių skulp­tū­rų res­tau­ra­vi­mo klau­si­mas tam­pa vis ak­tu­a­les­nis. O džiu­gi­na tai, kad šiais me­tais ke­ti­na­ma iš es­mės tvar­ky­ti le­gen­di­nius mū­sų kraš­to pi­lia­kal­nius: Pu­nios, Liš­kia­vos ir Mer­ki­nės.

Kal­bant pla­či­ą­ja pras­me – la­bai gai­la Pa­ry­žiaus Die­vo Mo­ti­nos ka­ted­ros. Šio gais­ro me­tu daug ne­te­ko ne tik Pran­cū­zi­ja, bet ir vi­sas pa­sau­lis.