Rekordas po rekordo, vadinasi, dirbta ne veltui
Pokalbį su Jonu pradėjome pirmiausia, aišku, apie jo ugdytinių pasiekimus. Vaikinas sako norintis, kad jam prižiūrint besitreniruojantys vaikai pasijustų gerai, kad kitų kaimų jaunimas nusižiūrėjęs pradėtų aktyviau sportuoti. O pasidžiaugti ir treneriui, ir vaikams yra kuo.
Klaipėdoje vykusiose respublikinėse jaunių sporto vilčių žaidynėse Alytaus rajono sunkiaatlečiai užėmė trečią vietą. Edgaras Zinkevičius pagerino šių žaidynių štangos rovimo rekordą, išrovė 72 kilogramus. Trečias vietas žaidynėse pelnė Gustas Guntorius ir Laurynas Rutkauskas. Jonas vardija Manto Veselgos, Nato Radzevičiaus, Deivido Zmejausko, Armando Kaleiniko, Domanto Skroblo, Felikso Žukausko, Luko Narausko, Andriaus Packevičiaus pavardes.
Sportuojančių vaikinų pasiekimas Klaipėdoje – istorinis, šiose žaidynėse per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį jokioje šių žaidynių sporto šakoje Alytaus rajonas nebuvo laimėjęs prizinės vietos.
Sėkmingos buvo ir kitos varžybos, Lietuvos jaunių iki 17 metų čempionatas. D.Zmejauskas Šilutėje vykusiame pasirodyme užėmė antrą vietą.
Trečios svarios varžybos – Lietuvos jaunių moksleivių iki 15 metų čempionatas – vyko Simne. Jose startavęs A.Packevičius iškovojo antrą vietą, o E.Zinkevičius ir čia pagerino rekordą, šį kartą šalies mastu, ir laimėjo pirmą vietą.
Treneriui rūpi, kad vaikai pažintų ir savo kraštą
Jonas atvirai sako, kad po to, kai jo tyliai, ramiai atliekamas savanoriškas darbas dėl atokių kaimų vaikų užimtumo buvo paviešintas „Alytaus naujienų“ puslapiuose ir internetinėje erdvėje, visuomeninė veikla neliko neįvertinta, nepastebėta. Alytaus rajono sporto ir meno mokykla jam suteikė 0,44 mokytojo etato.
Jonas kuklinasi, bet patvirtina, kad iš tikrųjų tuos pinigus skiria ne savo, o treniruojamų mokinių reikmėms. „Manau, kad reikia rūpintis vieniems kitais, o vaikais būtinai“, – tarsteli jaunas žmogus. Dar priduria, kad pats išsiverčia iš ūkio, kaip grūdininkas prižiūri apie 250 hektarų javų, pats dirba laukuose, sėja ir nuima derlių. Ir nors šiemečiai derliai ypač menki, net ir tokiu sunkmečiu Jonas laikosi sau duoto žodžio – atlyginimą skirti motyvuotiems kaimo vaikų poreikiams.
Už jo atlyginimą jau nupirkta sportinių kostiumų, batų, sporto inventoriaus. Ir ne tik sportiniai auklėtinių reikalai Jonui rūpi. Jis pats žinių semiasi Aleksandro Stulginskio universitete, jau yra trečio kurso agronomijos studentas, tad ir savo auklėtinius stengiasi pavežioti po Lietuvą. Ir į savo universitetą šiems išvyką surengė su viltimi, kad gal baigę mokslus pasuks ūkininkų keliu, žinių taigi ūkiui reikės.
Išvykoms ir kelionėms į varžybas Jonas, treniruojamų vaikų ir vardu, ir mokytoju vadinamas, specialiai nusipirko talpesnį automobilį, kad kuo daugiau mokinių galėtų išsivežti. Jis pats ir finansuoja visas keliones. Tėvai, Sigita ir Svajūnas Neveckai, nestabdo sūnaus veiklos, džiaugiasi jo noru padėti kaimo jaunimui. Ir iš varžybų neskatina kuo greičiau parvykti. Grįždami būtinai užsuka į įdomesnes vietas pasigrožėti, žinių pasisemti. Jaunuolis įsitikinęs, kad ypač vaikams reikia pažinti savo kraštą. Po varžybų Klaipėdoje pasiliko pajūryje dar vienai dienai, kad pasigėrėtų jo auklėtiniai jūra, bangose pasimaudytų. Jonas keltu perkėlė vaikus į Smiltynę, nuvežė į jų taip norėtą pamatyti Palangą.
Ir iš kitų čempionatų kelias namo būna vingiuotas, nes norisi jam kuo daugiau kaimo vaikams parodyti. Jis pats ir vairuoja savo septynvietį.
Per kelerius metus susiformavo dvylikos vaikų branduolys, tačiau susirenka daug daugiau tų, kurie neturi ar dar neapsisprendžia vakarais nuo 17 iki 19 valandos ir ilgiau aktyviai pasportuoti, pažaisti sportinių žaidimų.
Kol su J.Nevecka kalbėjomės, netilo jo telefonas. Skambino vaikai, jie nuolat kažko nori paklausti, kažko pasitikslinti. Kaip gerai, pagalvojau, kad yra žmogus, kuris juos supranta, išklauso.