Teiginiai
Nėra rimtų įrodymų dėl daugelio skiepų naudos, o žala viršija naudą (ČIA).
Verdiktas
Melo detektoriaus komentaras
Vakcinos apmoko mūsų imuninę sistemą kovoti su infekcijomis. Nors persirgus kai kuriomis ligomis imunitetas taip pat susiformuoja, ekspertų teigimu, kur kas saugiau ne persirgti liga, o pasiskiepyti – taip organizmas mokosi be su ligomis iškylančių rizikų ir komplikacijų. Kai organizmas išmoksta apsiginti nuo ligos sukėlėjo, jis tą apsaugą turi skirtingą laiko tarpą – kai kurios vakcinos veikia mėnesius, kai kurios – kelis metus, o kai kurių užtenka visam gyvenimui.
Šiuo metu yra kelios vakcinos, skirtos virusiniams ar bakteriniams ligų sukėlėjams. Raupų vakcina yra garsiausias labai veiksmingos vakcinos pavyzdys. Vakcina nuo raupų yra ne tik pirmoji kada nors sukurta vakcina, bet kadangi Variola viruso (raupų sukėlėjo) gamtoje nebėra, tai taip pat yra pirmasis pavyzdys, kai vakcina buvo tikslingai panaudota sukelėjui sunaikinti.
Kitas pavyzdys – vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Remiantis prestižiniame žurnale „The New England Journal of Medicine“ publikuotu tyrimu „Effectiveness of a Meningococcal Group B Vaccine (4CMenB) in Children“, šios vakcinos efektyvumas siekia 71–92 proc.
Tam, kad vakcina būtų sukurta ir patvirtinta naudojimui, reikia daugybės metų. Kai mokslininkai sukuria naują vakciną, dar vykdomi klinikiniai tyrimai, kurie nuodugniai išanalizuoja vakcinos veikimą, galimus šalutinius poveikius. Pavyzdžiui, tam, kad būtų sukurta COVID-19 iRNR vakcina, reikėjo kelių dešimtmečių tyrimų duomenų apie iRNR, kol pagaliau buvo galima juos pritaikyti COVID-19, pradėti vykdyti klinikiniai tyrimai, vakcina greičiau gavo reikalingus leidimus (čia buvo sutrumpinti biurokratiniai procesai, o ne tyrimų laikas ar kiekis), ir ji buvo pradėta naudoti.
Tiesa, kad vakcinos gali sukelti šalutinius poveikius. Tačiau absoliuti dauguma atvejų jų yra nerimti – pakilusi temperatūra, skausmas dūrio vietoje ir pan. Itin retais atvejais pasitaiko ir rimtų šalutinių poveikių – kaip staigi alerginė reakcija ar pan. Priešingai nei teigiama įraše, vakcinų nauda visada viršyja riziką, o pasiskiepyti yra saugiau nei persirgti. Be to, sveikatos specialistas įvertins, ar žmogaus turimos gretutinės ligos, jo esama būklė ir tinkama vakcinacijai. Jei yra įtarimų, tada specialistas skiepytis nerekomenduos. Tačiau tokį vertinimą gali padaryti tik gydytojas.
Net tada, kai vakcina ar bet koks kitas vaistinis preparatas jau naudojamas, apie visas įtariamas nepageidaujamas reakcijas galima pranešti. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia VAPRIS sistema. Europos Sąjunga turi savo sistemą, JAV – savo. Pranešimai visada nuodugniai ištiriami, nes reikia nustatyti, ar reakcija tikrai įvyko dėl vakcinos. Jei priežastinis ryšys nustatomas, atsakingos institucijos imasi veiksmų. Tai nėra jokia paslaptis, nes pranešti gali kiekvienas žmogus. Pavyzdžiui, pasaulyje jau panaudota virš 13 mlrd. COVID-19 dozių. Duomenys rodo, kad tik itin retais atvejais pasitaiko rimti nepageidaujami poveikiai.
Kadangi įraše autorius Peter F. Mayer pristatomas turintis daktaro laipsnį, „Melo detektorius“ nutarė patikrinti, ar tikrai taip yra. Tačiau šio asmens išsilavinimo ar atliktų tyrimų nepavyko rasti didžiausiuose moksliniuose žurnaluose. Todėl galima abejoti, ar Peter F. Mayer turi daktaro laipsnį ar tik taip pristatomas įraše.
- Šaltiniai
- Successful Vaccines
- Why vaccination is safe and important
- Įtariamos nepageidaujamos reakcijos pranešimas
- Vaccine efficacy, effectiveness and protection
- Immunizations and Vaccines
- COVID-19 vaccines: key facts
- Coronavirus (COVID-19) Vaccinations
- Effectiveness of a Meningococcal Group B Vaccine (4CMenB) in Children
